Patanžalio jogos sutrų - 8 žinių lapas
Tęsia nuo praeitos savaitės Patanžalio jogos sutros.
Akimirka yra laisva, šviežia ir pilna. Būti čia šią akimirką pilnai yra abhjasa.
Protas gali bandyti eiti į praeitį, į smriti, arba gali bandyti užmigti ir jis gali bandyti iškelti kokią nors logiką ir pateisinimą ar žinias ar vaizduotę. Tiesiog žinant tai, kad jis vėl įkliūna į penkias vruttis, be nenoro ar troškimo sugrįžk į centrą, į regintyjį. Tai yra abhjasa.
Sa tu dirghakalanairantarya satkarasevito drudha bhumihi
“Tai tvirtai įsižemina ar stipriai įsikuria tavyje, kai tu kreipi į tai dėmesį ilgą laiką be pertraukos ir su atsidavimu.”
- #14 Patanžalio jogos sutra
Ši pastanga būti ramiai, būti stabiliai yra praktika. Praktika yra stabilumo veiksnys, kuris išlaiko tave toje akimirkoje, ir tai yra praktikos tikslas. Ir kaip tai gali būti pasiekta? Sa tu dīrgha kāla - tam reikia ilgo laiko. Nairantarya - nesijaudinant. Satkāra sevita - su pagarba. Priimant jį ir praktikuojant jį su pagarba. Dhrudabhūmi - tada jis tvirtai nusistovi.
Bet kas gyvenime, kas turi tvirtą vertę, reikalauja laiko užaugti. Tu eini į gimnastikos salę, tau reikia trenerio. Kultūrizmas neatsitinka per naktį. Raumenys neužaugs. Tam reikia pakankamai laiko. Kūno augimas turi savo reikalavimus laikui. Panašiai protui reikia net daugiau laiko augimui. Jei tu nori įsiminti ką nors, tam reikia kažkiek laiko. Taip pat bet kokia praktika užima laiko. Tai neturi būti labai ilgas laikas, bet pakankamai ilgas. Ir kaip? Be pertraukos. Ką mes paprastai darom, mes išmokstame kažką, ir po kurio laiko ir vėl pradedame. Jei mes truputį tingime ir mes to nepadarome, tada jungtis yra nutraukiama, ir to neįvyksta. Be tarpo, nuolatinė praktika yra svarbi. Jei eini į gimnastikos salę porą dienų ir tada palieki praktikas, ir vėl eini kitą mėnesį pora dienų, nieko nenutiks. Dėl to, kad trūksta nuoseklumo, tu neišmoksti jokio meno.
Abhyāsa yra kažkas, daromas su dėkingumu ir pagarba
Kai kas sako: "O! Man reikia daryti tai" ir daro tą patį be entuziazmo. Tai nėra abhyāsa. Abhyāsa yra kažkas, daromas su dėkingumu ir pagarba. To mums trūksta gyvenime. Net jei darai kažką su pagarba, tai trunka labai trumpai. Pirmą dieną tu sėdi meditacijai, tu jautiesi nuostabiai, nes tu esi ten ir darai tai su pagarba. Vėliau tu sakysi: "Man reikia medituoti" ir tu sėdi ir užsimerki, ir tai neturi tokio pat poveikio.
Kas yra pagarba?
Ar kada nors galvojai apie tai? Pagarba yra pilnas dėmesingumas dabarties akimirkai su trupučiu dėkingumo. Jei tu gerbi kalną, tai reiškia, kad tu žiūri į kalną visa savo širdimi, visu savo protu. Neklausinėdamas ar neaptarinėdamas savyje, tiesiog gerbi, esi laimingas ir dėkingas už tai, kas yra kalnas.
Panašiai, gerbk kiekvieną akimirką savo gyvenime. Tai yra praktika. Tu gerbi savo kūną ir tai yra praktika, tai yra āsanos. Āsana yra savo kūno gerbimas kiekvieną akimirką sąmoningai. Gerbti savo kvėpavimą ir suvokti savo kvėpavimą. Tai yra prānājāma, ir palaikyti ją kurį laiką yra svarbu.
Bet kokia praktika yra praktika, kai ji daroma laiko tarpą be jokios pertraukos, gerbiant ją ir su dėmesiu kiekvieną dieną. Tada ji tvirtai nusistovi. Ar suvokiate šitai? Tai yra labai svarbu.
Tiesiog pastebėk, jei kurią nors dieną tavo meditacija tapo nuobodi ar tavęs netenkina. Pastebėk, ar tu išlaikei praktikos tęstinumą. "Taip, aš dariau ją kiekvieną dieną. Bet ji vis tiek nėra gera." Kokia problema? "Aš negerbiau šios mantros. Aš negerbiau šio laiko, kai sėdžiu su savimi. Aš negerbiu gyvenimo savyje. Todėl mano meditacija netvirta."
Jausk pagarbą šiam žodžiui (mantrai), kurią meistras davė. Jis yra labai brangus. Gerbti meistrą yra jausti pagarbą meistro žodžiui. Jis buvo pasakytas tik vienu sakiniu. Jei tu nejauti pagarbos ar neatsižvelgi į meistrą, meditacija neveiks. Kodėl? Todėl, kad pagarba ir susitelkimas ugdo sąmonę ir žinojimą tavyje, kurie laidžia susikaupti į akimirką. Jei tu negerbi meistro, meistras nieko nepraras. Nukenčia tavo protas, nes jis nesugeba būti akimirkoje pilnai, nesugeba giliai panirti į šaltinį visiškai. Gerbti žinių šaltinį, gerbti meistrą, gerbti žinias ir gerbti tą, kuris gauna žinias. Tai yra praktika.
Geras sportininkas gerbs savo trenerį. Dėl savo atsidavimo ir pagarbos savo treneriui jis sugeba daryti pažangą sporte. Priešingu atveju, jei jis vertins savo trenerį ir sakys: "darysiu, ką norėsiu", tada kam reikia turėti trenerį? Tada ryšys nutrūksta. Teisingai? Tai yra abhyāsa.
<< Dealing with Modulations of the Mind How to free your mind? >>
(Pagal Šri Šri Ravi Šankaro Patanžalio joga sutrų komentarus.)
