Kad išvengtų įtampos konfliktų drąskomame Kašmire, vaikų grupė buvo atvežta į Gyvenimo meno tarptautinį centrą. Tikslas buvo suteikti jiems saugią aplinką ir švietimą. Šiandien šie vaikai tapo atsakingi jauni veiklūs suaugę. Saurab Čopra savanoriškai skyrė savo laiką mokyti juos kovos menų ir dalijasi.
"Atvirai kalbant, aš neturiu žodžių nupasakoti savo patirtį su šiais vaikais. Mažiausią, ką galiu paskelbti, net nėra arti to, ką aš patyriau. Atradau, kad nieko neturiu šių vaikų mokyti. Taip, kelių technikų vienur kitur. Bet viskas, ką galėjau, tai mokytis iš jų.
Aš pasakojau jiems apie discipliną ir keldavausi apie 7/8/9 iš ryto kasdien, o šie vaikai kasdien keliasi 4 ryto. Aš kalbėjau vaikams apie drąsą, o šie vaikai matė pakankamai žiaurumo, kad tai traumuotų net Osama Bin Ladeną. Ir vis tiek jie šypsosi, daro savo Kriją, žaidžia, juokiasi, išdykauja. Aš kabėjau jiems apie susitelkimą, ir ko mažiausio jų mokiau, jie jau buvo tai patyrę. Viskas, ką aš galiu pasakyti, kad jiems nėra lygių visais požiūriais.
Aš girdėjau iš Žmonių Ašrame, kad šie vaikai yra grubūs, užgrūdinti ir pan. Bet kada tik juos praleidžiu, jie nusilenkia taip mielai, šypsosi ir sako Džai guru dėv. Jų akys visada užsidegdavo pamačiusios mane. Ir meilė, kurią gavau iš jų, yra begalinė, ir jos negalima nusakyti žodžiais. Jie turi kario dvasią ir pakankamai kultūringi, kad atitiktų kultūros apibrėžimą.
Vieną akimirką jie gali vaikytis bezdžiones, ir kitą akimirką jie tylūs čia medituoja klasėje arklio pozicijoje (svarbi poza kovų menuose). Klasėje man nereikia daug žodžių su jais. Jie gali žiūrėti man į akis, ir žino, ką toliau daryti. Jie yra tokie jautrūs. Man vargu ar reikėjo juos ko nors mokyti, viskas, ką turėjau daryti, tai tik mokytis iš jų ir stebėtis jais."