Lietuvoje viešintis svamis Sukhchaitanya kilęs iš Indijos, šiuo metu oficialiai gyvena Kanadoje, tačiau namuose jis ne dažnas svečias, kadangi nuolat keliauja po karštuosius pasaulio taškus – ten, kur žiebiasi karo konfliktai, kur žmonės patiria didžiausią skurdą ir įtampą. Įvairias programas vedantis pasaulinės organizacijos „Gyvenimo meno fondas“ atstovas įsitikinęs, kad dėl globalizacijos atsiranda ne tik bendra rinka, bet ir bendros visoms šalims vertybėms. Todėl tirpsta ribos tarp religijų, tarp šalių, pagaliau tarp nesutaikomų Rytų ir Vakarų.
Jogos praktikų žinovas Lietuvoje lankosi likus vos kelioms savaitėms iki Pasaulio kultūros festivalio Berlyne, kuris vyks liepos 2-3 d. Pašnekovas – vienas iš jo organizatorių. Jame pasaulio valstybių atstovai pristatys savo menus, virtuvę, vyks moterų konferencija, jogos pamokos, susitiks įvairių šalių politikai bei vyks visuotinė meditacija už taiką pasaulyje. Prie meditacijos gali prisijungti visi norintys, net ir neturintys meditacijos įgūdžių.
Lietuvoje svamis Sukhchaitanya Baltijos gyvenimo meno labdaros ir paramos fondo iniciatyva surengs nemokamus laimės ir sveikatos seminarus keliuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Tauragėje. Jo įsitikinimu, gyvenimas per trumpas pykčiui, agresijai ir nuoskaudoms, jį reikia švęsti.
Didžiausiame pasaulio lūšnyne per keturis mėnesius darbo patruliams sumažėjo 25 proc.
- Globalizacija susijusi civilizacijos laimėjimais, mokslo pažanga, intelektu. Tačiau ar šiuolaikiniai žmonės ne pernelyg pasitiki savo protu?
- Proto savybė yra analizuoti, todėl jo pagalba mes galime atlikti užduotis. Pavyzdžiui, kai vairuojame, dirbame, protas mums labai reikalingas. Tačiau kai jis susitelkia į žmones, pradeda vertinti. Mes stebime, ką žmonės veikia, ir vertiname, kodėl jie vienaip ar kitaip pasielgė, lyginame su savo patirtimi ir tuomet jų veiksmams suteikiame kažkokią prasmę. Pavyzdžiui, kai kažkas pyksta ant mūsų, mes nematome, kad žmogus įsitempęs, praradęs pusiausvyrą, bet manome, kad jis pyksta ant mūsų.
Žmogus tampa stiprus tik tuomet, kai atrandama pusiausvyra tarp proto ir širdies. Santykiuose su žmonėmis reikia vadovautis širdimi, sprendžiant įvairias užduotis – protu, tačiau mes paprastai elgiamės atvirkščiai. Mes esame blaškomi emocijų, kai atliekame užduotis, kurioms reikia mūsų proto, o santykiuose dažnai elgiamės kaip verslininkai.
- Kaip taikdariui Jums tenka dirbti pačiuose karščiausiuose mūsų planetos kampeliuose, kuriuose konfliktai tęsiasi daugybę metų. Ar iš tiesų galima ten tikėtis sėkmės?
- Žinoma. Pavyzdžiui, pats didžiausias ir baisiausias lūšnynas Pietų Afrikoje yra vietovėje, kuri vadinama Apelsinų ūkiu. Ten gyvena 5 mln. žmonių, yra daugybė narkotikų vartotojų, smurto. Mes važiuojame ten ir suburiame jaunimą neagresijos programoms. Apmokome juos, kaip tvarkytis su savo protu ir jausmais. Kai jaunimas išsivaduoja nuo streso ir smurto, jų energiją galima nukreipti.
Protą visada galima panaudoti geriems arba blogiems darbams. Pavyzdžiui, Keiptaune (Pietų Afrikos Respublika – DELFI) vedėme programą pasiturintiems žmonėms. Po jos pastarieji nupirko futbolo vartus ir pakvietė lūšnynų žmones kartu su jais žaisti. Šie į pasiūlymą žiūrėjo įtariai: esą kodėl šie turtingi žmonės nori su mumis žaisti. Po trijų dienų visi susidraugavo, o kai pažino vienas kitą, gyvenantys geriau pradėjo klausinėti, kuo galėtų savo vargšams draugams padėti.
Galiausiai žmonės nusprendė pritraukti lėšų ir perstatė bendruomenės centrą, nupirko knygų, kompiuterių. Čia smurtaujantys gatvės vaikai gavo šansą kažko išmokti, gavo darbo. Jau po keturių mėnesių patrulių vadas pareiškė, kad jis labai patenkintas mūsų veikla, nes patruliams darbo sumažėjo 25 proc.
Azijoje vis dar žudomos mergaitės kaip nevertingi vaikai
- Tai paprastų žmonių gyvenimas. Tačiau vargu, ar įmanoma politikus priversti susimąstyti apie dvasinę ramybę ir džiaugsmą tarnauti kitiems.
- Etiopijos parlamentas buvo labai susiskaldęs, jie net nesisveikindavo vieni su kitais. Su Tarptautine žmogiškųjų vertybių asociacija mes susodinome kartu opozicines partijas specialiai programai. Po dienos jie pradėjo sveikintis, o po šešių dienų jau apsikabinę kartu dainavo. Politikai taip pat yra žmonės. Kaip tu gali valdyti šalį, priimti sprendimus, kai tavo protą temdo stresas? Kai protas išlaisvina, pradedame visai kitaip mąstyti.
Taip pat vedėme programas konfliktuojančių pusių kariuomenėms Kosove, Bosnijoje ir, manau, prisidėjome prie taikos tame regione. Panašios programos vyksta Pakistane, Afganistane, Kinijoje, Panamoje, Kolumbijoje. Indijoje dirbome su teroristais, kurie norėjo padalinti šalį, atskirti nuo jos tam tikrą teritoriją. Mūsų programų tikslas – nusiraminti protą, kad žmonės galėtų padėti savo ginklus, suvoktų, kad kovojant už teisingumą nebūtina šaudyti. Galima balsuoti renkant savo kandidatus į valdžią.
Kaip vertinate religinius karus ir religijų įvairovę pasaulyje?
- Esu dalyvavęs daugybėje konferencijų. Stebiu, kad dauguma skirtingų religijų lyderių vis dažniau stengiasi bendrauti. Izraelyje mūsų programose kartu sėdi, dainuoja, medituoja arabai ir žydai, Nigerijoje, Dramblio kaulo šalyje kartu įgyvendina projektus krikščionys ir musulmonai.
Šiandien vis dažniau akcentuojamas dialogas. Yra daugybė Jungtinių Tautų (JT) finansuojamų projektų, kuriuose kartu dirba skirtingų religijų atstovai. Pavyzdžiui, aš pats dalyvauju JT vystymo programoje, kuri rūpinasi moterimis, ypač motinomis: teikia joms pagalbą, palaikymą, moko būti stiprioms ir nesitaikstyti su vyrų smurtu. Nesvarbu, kokios tautybės vyrai – afrikiečiai, arabai ar europiečiai: jie smurtauja prieš savo moteris. Tuomet moterų ir vaikų gyvenimas tampa sudėtingas. Kartu susibūrusios musulmonų, krikščionių, budistų, induistų, kitų religijų organizacijos stengiasi sumažinti moterų socialinę atskirtį Azijos šalyse, kuriose vis dar žudomos gimusios mergaitės kaip nevertingi vaikai.
Pasaulis vis labiau ir labiau traukiasi
- Didėjant gyvenimo tempui, didėja ir streso lygis, su kuriuo žmogui tenka apsiprasti. Ar yra šansų, kad ši tendencija pasikeis?
- Pagrindinė streso priežastis – proto švytavimas. Štai mes dabar kalbamės, tačiau kiek kartų protas spėjo nukeliauti kažkur į praeitį arba į ateitį? Mums nuolat ateina begalė atsitiktinių minčių. Mes prarandame gebėjimą būti dabartiniame momente, todėl negalime pajusti nei laisvės, nei ramybės. Tai galima pasiekti per įvairias kvėpavimo programas, nes kvėpavimas tiesiogiai susijęs su proto būsena.
Pavyzdžiui, jeigu supykstame, mūsų kvėpavimas padažnėja, kai atsipalaiduojame – kvėpuojame lėtai ir tolygiai, kai kažkur vėluojame – jis tampa paviršutiniškas, kai baigiasi nemaloni situacija – giliai atsikvepiame. Kiekviena proto būsena turi savo kvėpavimo modelį, todėl kvėpuodami tam tikru būdu galime atpalaiduoti protą. Kai protas tampa tuščias, yra išsaugoma energija, todėl išauga sąmoningas, gebėjimas pastebėti aplinkos detales bei daugelis kitų dalykų.
Kai pasikeičia, sustiprėja vienas žmogus, jis gali pakylėti savo artimą aplinką. Kai tas žmogus dar stipresnis, jis gali pakylėti visą visuomenę, tautą. Pavyzdžių yra – Nelsonas Mandela, Mahatma Gandis, motina Teresė. Žinoma, turime ir blogų pavyzdžių, paskui kuriuos ėjo tauta. Manau, daugeliui žmonių tiesiog trūksta švietimo: kokios yra žmogiškos vertybės, kaip jomis vadovautis, kaip tvarkytis su savimi, kaip išlaikyti proto ir širdies ramybę. Šiandieninė visuomenė serga. Kita vertus, vis daugiau žmonių, pradedant vaikais, nori geresnio ir sveikesnio gyvenimo.
- Visgi esate optimistas ir tikite, kad mes nesunaikinsime vieni kitų ir savo planetos? Tokių ateities scenarijų yra.
- Noriu pasakyti, kad visos technologijos, naujos galimybės keliauti, visa tai yra pozityvus dalykas. Dabar žmonių nebegalima laikyti priespaudoje. Šiuo atžvilgiu gerą darbą padarė žiniasklaida, parodydama žmonių skurdą ir priespaudą įvairiuose pasaulio taškuose. Laisvės, demokratijos, sveikatos apsaugos, švietimo vertybės tapo bendromis vertybėmis visiems. Pasaulis vis labiau ir labiau traukiasi. Mes tampame globaliu kaimu ir, manau, stovime ant labai gerų pasikeitimų slenksčio.
- Esate tikras, kad globalizacija yra teigiamas dalykas?
- Taip, po tam tikro ilgo laikotarpio ji tikrai turės gerų pasekmių. Globalizacija pirmiausiai prasidėjo nuo verslo, tačiau vėliau ėmė globalėti ir vertybių sistema. Mes visi kasdienybėje naudojame daugybę daiktų, kurie pagaminti Kinijoje, Japonijoje ar dar kur nors. Ir tai labai patogu. Tačiau su daiktais mus pasiekia ir vertybės bei suvokimas, kad vertybės irgi yra bendros visiems. Išmintis yra globali.
- Riba tarp Rytų ir Vakarų taip pat tirpsta?
- Per ateinančius 20, 40, 50 metų ši riba dar labiau tirps. Nėra pasirinkimo, nes pasaulis yra vienas. Jei iškirsi džiungles Brazilijoje, ištirps Himalajų ledynai. Visi esame su viskuo susiję.
Pavyzdžiui, kai aš gyvenau Indijoje, man visuomenė buvo tik indų žmonės, nors apie Vakarus mes girdėdavome labai daug – tiek gero, tiek blogo. Tačiau kai pradėjau keliauti ir tiesiogiai susidūriau su vakariečiais, jie tapo mano draugais, mano visuomene ir mano šeima. Kai pradedi bendrauti su šia didžiule tautų įvairove, tai absoliučiai pakeičia tavo matymo kampą, santykį su pasauliu. Ir tai yra labai praktiška. Esu tikras, kad daug lietuvių važiuoja mokytis į Ameriką ir kitas šalis. O ir pačioje Europoje šalių susiskirstymas dėl euro zonos mažėja.
Globalizacija vyksta todėl, kad žmonės daugiau bendrauja. Šiandien žmonės iš skirtingų šalių tuokiasi, migruoja iš vienos šalies į kitą, pasaulis tampa labai judrus. Žmonės ima suvokti, kad pasaulis yra tik vienas. Ir mes turime išmokti gyventi vienas šalia kito, nors esame visi skirtingi. Tai ir yra šios planetos grožis. Deja, dauguma konfliktų kyla būtent dėl jos.
- Vadinasi, Trečiojo pasaulinio karo grėsmė perdedama?
- Aš netikiu, kad gali būti karas. Daugybė organizacijų, daug puikių žmonių dirba taikos linkme. Nematau tam priežasčių, ypač ekonominių. Visi nori būti laimingi, visi nori sukurti šeimas, karas nebeturi prasmės, nes tampa vis svarbesnis švietimas ir dvasingumas. Atėjo laikas dialogui, o ne ginklams.
Tačiau pats esate vienas iš visuotinės meditacijos už taiką pasaulyje iniciatorių. Kaip šis įvykis gali praktiškai paveikti žmoniją, visuomenę?
- Dabar jau žinoma, kad meditacija žmogų nuramina, pašalina stresą, stiprina imuninę sistemą. Tačiau svarbiausia, kad šis įvykis suteikia įkvėpimo. Mes visada ieškome dalykų, kurie mus įkvėptų – dvasinių, socialinių, politinių lyderių, šiaip žmonių, istorijų. Ir kai patenki į sambūrį, kuriame žmonės iš 150 šalių dalinasi savo patirtimi, nutinka keletas gerų dalykų. Kai mes išgyvename sudėtingus laikus, dažnai manome, kad taip kenčiame tik mes vieni. Tačiau kai išgirsti, kad kur nors Afrikoje pilietinio karo įkarštyje kažkas veda pamokas vaikams, tai įkvepia. Tu pradedi galvoti, kad tavo gyvenimas nėra toks jau blogas.
Taigi šis įvykis, viena vertus, surenka daugybę gražių istorijų iš viso pasaulio. Kita vertus, tai įkvepia žmones pakilti savo gyvenime, įgauti jėgos tvarkytis su savo asmeninėmis problemomis. Tuo tarpu subtiliame lygmenyje, kai tu sutinki tiek daug kultūrų, susipažįsti su jomis, maudaisi toje entuziazmo, sąmoningumo, ramybės ir meilės jūroje, tavo gyvenimas išsiplečia, tu sugebi priimti, apkabinti kiekvieną.
