Kai upė įteka į vandenyną, ji jau nebėra upė. Ji tampa vandenynu. Vandenyno lašas yra vandenyno dalis. Lygiai taip pat tą akimirką, kai atsidavusysis atsiveria arba pasiduoda Dieviškumui, jis tampa Dievas. Kai upė įteka į vandenyną, ji suvokia, kad nuo pradžios iki pabaigos ji yra vandenynas. Panašiai ir pavieniai "aš... aš..." ištirpsta viename Dieviškume.
Klausmas: "O kaip užutėkiai?"
Šri Šri: Kartais vandenynas išsilieja į upę jos pasitikti. Kartais atrodo, kad vandenynas atstumia upę. Panašiai ir Dieviškumas protui sukelia klausimų ir abejonių arba suteikia nuostabų patyrimą, grąžinantį tave namo.
