Ką paprastai darai, kai tave kas nors kaltina? Tu taip pat juos apkaltini arba apsišarvuoji vidiniu pasipriešinimu. tačiau iš tiesų kas nors tave kaltindamas, pasiima tavo blogą karmą. Jeigu tai supranti, tačiau vis dar priešiniesi, pasijausk laimingas. Tada atkris visas tavo pasipriešinimas. "O, gerai. Šis asmuo kaltina mane. Gerai. Kažkas išnyksta." Ir kai nustoji priešintis, tavo karma išnyksta. Ar supranti, ką sakau?
Jeigu priešiniesi kieno nors kaltinimams, net ir nereaguodamas išoriškai, neleidi jiems paimti savo neigiamos karmos. Kita vertus, gali reaguoti išoriškai, tačiau jei nesipriešinsi viduje, ir jausiesi laimingas, "O, gerai, kažkas yra čia, kad mane kaltintų ir paimtų neigiamą karmą," tau akimirksniu palengvės.
Kaip jautiesi, kai kas nors tave kaltina? Jauti sunkumą? Paprastai, kai kas nors kaltina tave, jautiesi įžeistas, nelaimingas, nuliūdęs. Visa tai todėl, kad priešiniesi. Būtent taip, kam priešiniesi, tas persekioja.
Neišmanantis žmogus sako: "Nekaltink manęs, nes tai mane įskaudins." Jis įspėja tave, kad nekaltintum jo, nes tai jį įskaudins, o keršydamas jis tau pakenks. Bet nušvitęs žmogus sako: "Nekaltink manęs, nes pakenksi sau." Jis tai sako iš atjautos. Tu gali sakyti "nekaltink manęs" iš atjautos ar iš pykčio.
