Kūnas priklausomas nuo visos kūrybos. Visuomenėje kas nors turi siūti drabužius, gaminti elektrą, pumpuoti naftą. Kūnas negali būti nepriklausomas nuo pasaulio - jis yra absoliučiai priklausomas.
Kai Dvasia tapatinama su kūnu, ji suvaržoma, todėl ieško nepriklausomybės. Protas, intelektas, ego - jie visi ieško nepriklausomybės.
Ieškodamas nepriklausomybės, dažnai įstringi ego ir dar labiau kenti. Dauguma žmonių net nesuvokia savo priklausomybės. Kai tik jie suvokia savo ribotumą ir priklausomybę, tuojau kyla nepriklausomybės troškimas.
Nepriklausomybės nepasieksi tol, kol neatsigręši į savo vidų. Eidamas vidun atrandi abipusę priklausomybę. Individualusis Aš reiškia abipusę priklausomybę. Iš tiesų kiekvienas išmintingas žmogus žino, kad viskas tarpusavyje susiję, o nepriklausomybės apskritai nėra.
Jeigu ieškotojas neturi priklausymo jausmo, jo gyvenimas yra nepastovus. Tada ego ieško preteksto grįžti prie mažų dalykų, nes dar nepasinėrė į žinių visumą.
Kadangi ego nepratęs priklausyti, protas pasinaudoja kiekviena mažiausia dingstimi sugrįžti prie ego ir likti abejingam, nepriklausomam ir atsiskyrusiam. Jis mėgina surasti nors mažiausią trūkumą ir neproporcingai jį išpučia.
Suvok šias tendencijas ir, kad ir kas atsitiktų, būk ištikimas savo įsipareigojimui dalyvauti satsang, eiti dvasiniu keliu.
