Atsidavėlis paprašė: "Atleisk man, prašau, jeigu suklydau."
Šri Šri: Kodėl tau turi būti atleista? Kankiniesi ir nori būti nuo to laisvas, todėl prašai atleidimo, ar ne taip? Leisk graužačiai būti. Ji neleis klaidai pasikartoti. Atleidimas pašalina graužatį, ir tu toliau kartoji klaidą.
Klausimas: Kaip tu žinai, kad klaida yra klaida?
Šri Šri: Klaida yra tai, kas tave kankina. Būtent graužatis paliečia sąmonę, ir ji neleis pakartoti klaidos. Būk su graužatimi, tačiau ne su kalte. Tai labai gera pusiausvyra.
Klausimas: Koks skirtumas tarp kaltės ir graužaties?
Šri Šri: Kaltės jausmas kyla dėl tam tikro veiksmo, o graužatis atsiranda dėl tam tikro rezultato arba įvykio. Gali jausti kaltę tik dėl to, ką padarei, o ne dėl to, kas įvyko be tavo žinios. Tačiau kiekvienas įvykis, nesvarbu, ar dėl tavo, ar dėl kieno nors kitokaltės, gali sukelti tau graužatį.
Klausimas: Kaip mums peržengti kaltę?
Tom Gill: Tiesiog apkaltink bosą!!! (juokas)
Šri Šri: Kaltės jausmą išaugti padeda išmintis, kai pažįsti proto bei sąmonės prigimtį ir plačiau suvoki reiškinį.
Klausimas: Ar mes negalime mokytis iš savo klaidų, nejausdami graužaties?
Šri Šri: Mokymasis vyksta intelekto lygmenyje, o graužatis emociniame. Varomoji emocijų jėga yra žymiai stiprenė už tavo intelektą, todėl graužatis neleis klaidai pasikartoti.
Barat: Mes jaučiame kaltę, kur galime valdyti, tai yra intelekto lygyje, kai graužatis yra emociniame lygyje, kur mes negalime kontroliuoti.
Klausimas: Todėl ar mums reikėtų išmesti intelektą?
Šri Šri: Tavęs negali varyti emocijos, todėl intelektas veikia kaip jų stabdis.
Jausk graužatį. Graužatis padės suvokti, jog tai, kas įvyko, buvo už tavo galimybių ribų. Šis suvokimas atves prie atsidavimo, o pastarasis išlaisvins nuo kaltės jausmo. Taigi evoliucijos žingsniai yra nuo graužaties prie suvokimo, atsidavimo ir laisvės.
