Ganeša yra beformė dievybė – įdėta į nuostabią formą dėl atsidavėlio. Gan reiškia grupę. Visata yra atomų ir skirtingų energijų grupė. Ši visata būtų chaose, jei nebūtų aukščiausio dėsnio, valdančio šias skirtingas būtybių grupes. Visų šių atomų ir energijų grupių viešpats yra Ganeiša. Jis yra aukščiausia sąmonė, kuri persmelkia visus ir į šią Visatą įneša tvarką.
Adi Šankara gražiai pateikė Ganešos esmę. Nors Ganeša yra garbinamas kaip Dievas dramblio galva, forma (swarūp) yra tik tam, kad perteiktų beformiškumą (parabrama rūpa). Jis yra “Adžam Nirvikalpam Nirakarmėkam”. Tai reiškia, kad ganeša yra Adžam (negimęs), jis yra Nirvikalpa (be savybių), jis yra Nirakar (beformis) ir jis simbolizuoja sąmonę, kuri yra visur. Ganeša yra ta pati energija, kuri yra šios visatos priežastis, iš kurios viskas pasireiškia ir į kurią viskas ištirps.
Mums visiems pažįstama istorija, kai Ganeša tapo Dievu su dramblio galva. Parvati tapo nešvari, kai ji šventė kartu su Šiva. Kai ji tai suvokė, ji pašalino purvą nuo savo kūno, iš jo sukūrė berniuką ir paprašė pabudėti, kol ji prausis. Kai grįžo Šiva, berniukas jo nepažino ir sutrukdė jam įeiti. Todėl Šiva nukirto jam galvą ir ėįjo. Parvati nustėro. Ji paaiškino, kad berniukas buvo jų vaikas ir maldavo Šivos išgelbėti jį bet kuria kaina. Šiva tada davė nurodymą savo pagalbininkams eiti ir parnešti galvą to, kuris miegojo galva į šiaurę. Pagalbininkai tada parnešė dramblio galvą, kurią Šiva pritvirtino prie beniuko juosmens ir gimė Ganeša!
Ar ši istorija skamba keistai? Kodėl Parvati kūnas būtų purvinas? Argi viską žinantis Šiva neatpažintų savo sūnaus? Ir kodėl dramblio galva ant Ganešos? Yra gilesnė viso to prasmė.
Parvati simbolizuoja šventinę energiją. Jos susipurvinimas reiškia, kad šventimas lengvai gali tapti Radžastiniu ar karštligišku ir išvesti tave iš centro. Purvas simbolizuoja neišmanymą, ir Šiva simbolizuoja aukščiausią nekaltybę, ramybę ir žinias. Taigi, kai Ganeša sukliudo Šivai eiti, tai reiškia, kad neišmanymas, kuris yra galvos savybė, nepažįsta žinių. Tada žinios turi nugalėti neišmanymą. Tai yra ženklas Šivai nukertant berniuko galvą.
Ir kodėl dramblio galva? Dramblys atstovauja ir gjan šakti ir karma šakti. Pagrindinės dramblio savybės yra išmintis ir pastangų nebuvimas. Milžiniška dramblio galva rodo išmintį ir žinias. Drambliai neaplenkia kliūčių, nei yra jų stabdomi. Jie tik pašalina jas ir eina pirmyn – rodydami pastangų nebuvimą. Todėl, kai garbiname viešpatį Ganešą šios dramblio savybės uždegamos mūsų viduje ir mes susitelkiame į šias savybes.
Ganešos didelis pilvas rodo dosnumą ir visišką priėmimą. Ganešos pakelta ranka, nusako apsaugą, reiškia “Nebijok – aš esu su tavimi,” ir jo nuleista ranka, delnu į išorę reiškia davimą be pabaigos ir taip pat kvietimą nusilenkti – simbolizuojančią faktą, kad mes išnyksime žemėje vieną dieną. Ganeša taip pat turi vieną iltį, kuris nurodo vienpusiškumą. Net įrankiai, kuriuos Ganeša valdo yra simboliai. Savo rankose jis turi Ankusa (rodančią prasibudimą) ir “Paasa” (rodančią kontrolę). Prasibudus išleidžiama daug energijos, kuri be tinkamo suvaldymo gali sugesti.
Ir kodėl Ganeša, Dievas dramblio galvakeliauja ant tokios mažos pelės? Ar tai taip nedrąsu? Vėlgi yra gilus simbolis. Pelė nugraužia virves, kurios riša. Pelė yra tarsi mantra, kuri gali supjaustyti neišmanymo apvalkalus, vesdama į aukščiausias žinias, pateikiamas Ganešos!
Mūsų senovės Rišiai buvo labai protingi, nes pasirinko išreikšti Dieviškumą simboliais, o ne žodžiais, nes žodžiai keičiasi laikui bėgant, bet simboliai išlieka nepakitę. Išlaikykime simbolių gelmę savo protuose, kai patiriame Dievo dramblio visur esančią formą, ir pilnai suvokime, kad Ganeša yra mumyse. Tai yra išmintis, kurią turime prisiminti, kai švenčiame Ganešos Čaturti.
