Navaratrio šventė švenčiama maldomis ir linksmybėmis Ašvinio (rudens) pradžioje ir Čatiros (pavasario) pradžioje. Šis laikotarpis skirtas gilinimuisi į save ir sugrįžimui atgal į Šaltinį. Per šį transformacijos laikotarį, gamta nusimeta seną ir atsinaujina; gyvūnai žiemoja ir gyvenimas sugrįžta naujai pavasarį.
Pagal Vedų mokslus, medžiaga sugrįžta į savo pradinę formą, kad atkurtų save vėl ir vėl. Kūrinija yra cikliška, ne linijinė; viskas yra perdirbama gamtos - tęstinis atjaunėjimo procesas. Žmogaus protas, tačiau, atsilieka nuo šio įprastinio kūrybos ciklo. Navaratri yra šventė grąžinanti protą atgal į ištakas.
Dieviškoji motina pažįstama ne tik kaip intelekto (budi) spindesys, bet taip pat kaip sumaištis (branti); ji nėra tik gausa (lakšmi), ji taip pat yra alkis (šuda) ir troškulys (trišna). Šios Dieviškosios Motinos pusės visoje kūrinijoje suvokimas, veda į gilią samadhi būseną. Tai yra atsakymas amžių Vakarų senumo teologinei kovai. Išmintimi, atsidavimu ir niškama karma, žmogus gali pasiekti advaita sidhi arba tobulumą nedalomoje sąmonėje.
Kali yra pats šiurpiausias gamtos pasireiškimas. Gamta simbolizuoja grožį, vis dėl to ji turi šiurpią formą. Dvilypumo pripažinimas atneša pilną priėmimą prote ir nuramina mintis.
Nors Navaratri švenčiamas kaip gėrio prieš blogį pergalė, tikra kova nėra tarp gero ir blogo. Vedantiniu požiūriu, pergalė yra besąlyginės tikrovės prieš tariamą dualumą. Aštavakra žodžiais, tai yra gryna banga, kuri bando išlaikyti savo tapatybę, atskirtą nuo vandenyno, bet tai neduoda naudos.
Trys pirmapradės gunos yra laikomos moteriška mūsų didingos visatos energija. Garbindami Dieviškąją Motiną Navratrio metu, mes harmonizuojame tris gunas ir pakylėjame satvą atmosferoje.
Kelionė vidun panaikina mūsų neigiamas karmas. navaratri yra pranos arba dvasios šventimas, kurios vienos gali sunaikinti mahišasurą (inercija), šumbą-nišumbą (puikybę ir gėdą) ir madhu-kaitab (kraštutines troškimų ir pasibjaurėjimų formas). Jos yra visiškai priešingos, tačiau papildo viena kitą. Inercija, giliai isišaknijusios neigiamybės ir manijos (raktabydžasura), per didelė logika (čanda-munda) ir neryškus matymas (dūmraločan) gali būti nugalėtos tik pakeliant pranos ir šakti, gyvybinės energijos, lygį.
Ieškotojas grįžta į tikrą Šaltinį pasnikaudamas, melsdamasis, tylėdamas ir medituodamas. Naktis taip pat vadinama ratri, nes ji atjaunina. Ji padeda mūsų trims būties lygiams - fiziniam, subtiliam ir priežastiniam. Kai pasnikas pašalina toksinus iš kūno, tyla išvalo kalbą ir suteikia poilsio plepančiam protui, meditacija nuveda gilyn į būtį.
Devynios Navaratri dienos taip pat yra galimybė džiaugtis trijose pirmapradėse savybėse, kurios sudaro šia visatą. Nors mūsų gyvenimą valdo trys gunos, mes retai atpažįstame ir mąstome apie jas. Pirmos trys Navaratrio dienos priskiriamos tamo gunai, kitos trys dienos radžo gunai ir paskutinės trys dienos satva gunai. Mūsų sąmonė greitai perplaukia tamo ir radžo gunas ir sužydi satva gunoje paskutines tris dienas. Kai tik satva dominuoja gyvenime, seka pergalė. Šių žinių esmė pagerbiama dešimtą dieną kaip Vidžaidašmi.
Nors mikrokosmosas labai gerai jaučiasi makrokosmose, jo suvokiamas atskirtumas yra konfliktų priežastis. Gjani (išminčiui) visa kūrinija tampa gyva, ir jis atpažįsta gyvybę visame kame, taip pat kaip vaikai mato gyvybę visame. Dieviškoji Motina arba Gryna Sąmonė prasiskverbia pro visas formas ir turi visus vardus. Vieno Dieviškumo pripažinimas kiekvienoje formoje ir kiekviename pavadinime yra Navaratrio šventimas. Nuo čia ypatingos pudžos, pagerbiančios visas gyvenimo ir gamtos puses, yra atliekamos per paskutines tris dienas.
Šri Šri aiškina jagijų (pudžų), atleikamų per tebevykstančią Navaratri šventę, prasmę. Yra trys būties lygmenys - Išorinis pasaulis, subtilus skrtingų energijų pasaulis ir Dieviškasis arba Dievas. Visų čia atleikamų jagnų tikslas yra pasiekti ir dvasinę, ir materialinę naudą. Kai tu eini gilyn į save, iš kur viskas kilo, tu patiri Didžiausią Ramybę. Tik kai esi gilioje meditacijoje, šios mantros veikia tave. Jos yra labai galingos ir gražios ir praturtina subtilią kūriniją. Mums labai sekasi, kad gali būti to dalimi.
Yra panditų iš visų Vedų, ir jie giedos mantras. Tai vyksta nuo tūkstančių metų. Tai daroma, kad visas pasaulis gautų naudos. Mes čia susirinkome kaip vienas kūnas, vienas protas ir viena dvasia, pilnai pasinėrę į tai, kas vyksta. Net jei nežinome reikšmės, mes žinome, kad tai daro kažką gero mūsų gyvenimo ir visos žmonijos subtiliems lygiams.
Intelektas gali nesuprasti, bet subtilus kūnas supranta gelmę. Ir virpesiai, kurie sukuriami daro gerą visiems subtiliems būties lygiams. Ši energija sukuria palankumą, duoda naudos visai žmonijai, nuplauna mūsų blogą karmą, prisideda prie harmonijos pasaulyje ir išsipildo troškimai. Troškimai išsipildo, kai stiprus subtilus lygis. Tai priartina mus pre savęs suvokimo ir taip pat, kad pasiektume sėkmę pasaulyje.
Kaip vienas kūnas, vienas protas, nusistovėjęs Aukščiausioje tiesoje, atlieka tavo pasaulietines pareigas ir atsipalaiduoja ramybės gelmėje. Pasinerk į šią meilę ir atsidavimą, jausdamas, kad viskas, kas vyksta, yra gerai, viskas daroma tau. Kaip kukurūzai, kai truputį pakaitinami tampa popkornu. Taip pat, sąmonė visa yra Dieviškumas, ir giedant mantras, ji sužydi ir pasireiškia. Tai graži proga leisti sąmonei sužydėti. Om Šanti! (tebūnie ramybė)
