Meditacija mankština protą ir gydo sielos žaizdas

18th of Balandžio 2009

Vietoj piliulių - keliolika minučių tyloje, skirtų sau. Atsipalaidavimo paslapčių mokantis vokietis Raineris Langas įsitikinęs, kad meditacija - puikus būdas atsigauti streso nualintiems žmonėms. Ji ne tik suteikia žvalumo, bet ir gerina atmintį, atitolina senatvę ir gydo sielos žaizdas.

Meditacija - tai tarsi proto higiena. Šią vidinio apsišvarinimo procedūrą reikia atlikti dukart per dieną. Taip pataria vokietis R.Langas - pasaulyje žinomas meditacijos mokytojas.

55 metų R. Langas gyvena Vakarų Vokietijos mieste Sarbriukene, kur vadovauja vienai informacinių technologijų bendrovei. Savaitgaliais arba per atostogas R.Langas išsirengia kelionėn - jis važinėja po pasaulį ir moko žmones medituoti.

Meditacijos paslapčių vokietis išmoko maždaug prieš trisdešimt metų, studijuodamas universitete. Skeptiškai meditaciją vertinęs vyras panoro įsitikinti ir kitiems įrodyti, kad ji neduoda jokios naudos.

Tačiau jau po kelių meditacijos seansų R.Langas pastebėjo, jog tapo ramesnis, o jo mintys - gražesnes. Pajutęs meditacijos naudą vyras pabandė suderinti informacines technologijas ir dvasinius dalykus.

R.Langas daug metų praktikuoja ,,Sahai Samadhi” meditaciją ir to moko kitus. ,,Sahaj” išvertus iš sanskrito kalbos reiškia „natūralus“, o ,,samadhi” - ,,nušvitimas”.

Meditacijos esmė - smegenų veiklos nuraminimas. Medituojant žmogaus protas pailsi ne blogiau nei miego metu. R.Langas patyrė, jog tuomet, kai protas ramus ir aiškus, galima kur kas daugiau nuveikti.

,,Kai žmogus susiduria su rimta problema ar patiria stresą, naturalu, jog negali greitai nurimti. Meditacija suteikia energijos ir praskaidrina protą. Netrukus stresas dingsta, grįžta ramybė”, - kalbėjo meditacijos mokytojas.

R.Langas pastebėjo, kad kai kas klaidingai mano, esą meditacija – tai minčių koncentracija.

„Kai medituojame, nesipriešiname nei minčių tėkmei, nei emocijoms, nei pojūčiams. Meditacija įvyksta tuomet, kai nededame pastangų. Kitaip sakant, elgiamės atvirkščiai nei per fizines pratybas.

Jei norime užsiauginti raumenis, turime paplušėti, bet jei norime nuraminti protą, turime užsimerkę atsainiai stebėti savo mintis, tarsi pro kambario langą žiūrėtume į tai, kas vyksta kieme”, - kalbėjo R.Langas.

Meditacijos specialistas pataria medituoti du kartus per dieną po 20 minučių - iš ryto ir po pietų.

Ši atgaivos procedūra negali būti vienkartinė. Norint ilgalaikio poveikio, medituoti reikia reguliariai. Šį ritualą galima palyginti su kasdieniu dantų valymu ar prausimusi.

Pradedant meditacijos seansą reikia atsisėsti taip, kad stuburas būtų tiesus, užsimerkti. Gulėti nepatartina, nes galima užmigti.

Pasiruošus meditacijai, visas mintis reikia sutelkti į tašką pačiame kaktos viduryje - ten, kur paprastai vaizduojama trečioji akis.

Medituojant būtina stebėti savo kvėpavimą. Tai padės nurimti. Tuo pat metu mintyse kartoti mantrą.

Mantra - tai žodis, kelių žodžių junginys arba garsas. Dažniausiai ją kiekvienam žmogui individualiai parenka meditacijos mokytojas. Pati neutraliausia mantra - dvigarsis ,,om”.

Mintyse kartodami mantrą įsivaizduokite kokią nors dievybę arba šviesą. Kvėpuokite tolygiai ir ritmiškai.

Galima kurį laiką nekartoti mantros, vien tik susitelkti į kvėpavimą ir stebėti mintis.

Jeigu jos pradeda kažkur klajoti, vėl susitelkite į tašką kaktoje ir kartokite mantrą.

R.Lango praktikoje nepasitaikė nė vieno, kuriam nebūtų pavykę išmokti medituoti. Šis ritualas yra daug paprastesnis, nei galima įsivaizduoti.

Meditavimas leidžia žmogui likti budriam, bet kartu jo smegenys pailsi.

Toks nusirarninimo būdas puikiai tinka, kai reikia aiškaus proto, pasiruošti sunkiam egzaminui, įsiminti daug informacijos ar rasti išeitį iš sudėtingos padėties.

Vokiečio R. Lango nuomone, medituojančių žmonių veidai švyti, o jie patys - labiau atsipalaidavę.

Moterims tai ne blogiau nei plastinės operacijos ar botulino injekcijos padeda išsaugoti gražią veido odą.

Meditacija turi ir tiesioginio poveikio sveikatai.

Daug ligų kyla dėl streso ir įtampos, o meditacija sureguliuoja smegenų pusrutulių veiklą, todėl žmogus tampa kūrybiškesnis, sumažėja streso hormonų, gerėja gebėjimas susitelkti, atmintis, susireguliuoja kraujospūdis.