Holi šventė yra labai linksma ir populiari Indijoje. Žmonės žaidžia holi su Čandanu ir nuspalvintu vandeniu. Šventė vyksta ankstyvą Kovą kiekvienais metais. Žmonės tiki, kad šviesios spalvos simbolizuoja energiją, gyvenimą ir džiaugsmą. Vakare taip pat deginami dideli laužai ir žmonės garbina ugnį.
Ištraukos iš Gurudžio kalbos apie Holi
Gyvenimas turi būti pripildytas spalvų! Ir kiekviena spalvą reikia matyti ir ja gėrėtis atskirai, nes jei matomos visos sumaišytos, jos atrodys visos juodos. Visos spalvos raudona, geltona, žalia ir t.t. turi egzistuoti viena šalia kitos ir jomis visomis gėrėtis vienu metu. Panašiai, gyvenime, skirtingos rolės, atliekamos to pačio asmens, turėtų būti jo viduje taikiai ir atskirtos. Pavyzdžiui, kai tėvas toliau tęsia tėvo rolę įstaigoje, reikalai linkę blaškytis. Mūsų valstybėje, politikai kartais yra tėvai pirma, o po to lyderiai!
Kokioje situacijoje bebūtume, turėtume vaidinti atitinkamą rolę iki galo, ir tada gyvenimas taps spavotas! Ši idėja senovės Indijoje buvo vadinama "Varnašram". Tai reiškė, kad iš kiekvieno, kas jis bebūtų, ar gydytojas, mokytojas, tėvas, kas bebūtų, tikimasi, kad jie atliks savo rolę su pilnu entuziazmu. Supainiojus profesijas visada nukentės našumas. Jei gydytojas nori verstis verslu, jis turėtų juo verstis atskirai nuo savo profesijos, ir nedaryti verslo iš medicinos. Laikyti šiuos proto konteinerius atskirtus yra laimingo gyvenimo paslaptis, ir to moko HOLI.
Visos spalvos sklinda iš baltos, ir kai vėl sumaišomos, jos tampa juoda spalva. Kai tavo protas yra baltas ir sąmonė - tyra, rami, laiminga ir meditatyvi, susidaro skirtingos spalvos ir vaidmenys. Mes įgyjame jėgos vaidinti įvairius vaidmenis su pilnu nuoširdumu. Mes turime pasinerti į savo sąmonę ne kartą. Jei mes tik žiūrėsime į vidų ir žaisime su spalvomis išorėje, mes vėl atrasime juodą. Tarp vaidmenų mums reikia giliai pailsėti, tam, kad galėtume kiekvieną vaidmenį vaidinti nuoširdžiai. Dabar, didžiausia kliūtis giliam poilsiui yra troškimas. Troškimas reiškia įtampą. Net nereikšmingi troškimai sukelia didelę įtampą - aukštesni tikslai santykinai mažiau jaudina! Kartais troškimas kankina protą.
Taigi, ką daryti?
Vienintelė išeitis yra sutelkti dėmesį į troškimą ir pasiduoti. Šis dėmesio sutelkimo į troškimą arba Kama yra vadinamas "kamakši". Kai yra sąmoningumas, troškimas nebelaiko tavęs, ir pasidavimas nutinka, ir tada nektaras plaukia iš vidaus. Dievybė Kamakši laiko cukranendrės stiebą vienoje rankoje ir gėlę kitoje. Cukranendrės stiebas yra toks kietas, ir turi būti suspaustas, kad gautum saldumą, tuo tarpu gėlė yra minkšta ir rinkti nektarą iš jos yra labai lengva. Tai tikrai rodo gyvenimą, kuris iš tiesų yra po truputį abiejų! Yra žymiai lengviau įgyti šią palaimą iš vidaus, nei bendyti išgauti malonumą iš išorinio pasaulio, kam reikia žymiai daugiau pastangų.
Pakylėk savo dvasią su Spalvos džiaugsmu - Šri Šri Ravi Šankaras.
Yra įžymi istorija, siejama su festivaliu:
Žodis purana kilęs iš sanskrito kalbos žodžio "pura nava", kuris reiškia "Tas, kuris yra naujame mieste". Tai yra naujas būdas pristatyti daiktus. Puranose pilna spalvotų piešinių ir istorijų. Išoriškai jos gali atrodyti gryna fantazija, bet iš tiesų jose yra subtili tiesa.
Asuros karalius Hiranyakašyap norėjo, kad visi jį garbintų. Bet jo sūnus Prahalad buvo Viešpaties Narajanos, prisiekusio karaliaus priešo, atsidavėlis. Supykęs karalius norėjo, kad jo sesuo Holika atsikratytų Prahaladu. Turėdama galią atlaikyti ugnį; Holika atsisėdo ant degančio laužo kremacijai laikydama Prahaladą ant savo kelių. Bet sudegė Holika, Prahaladas išėjo neužgautas.
Hiranyakašyap simbolizuoja tą, kuris šiurkštus. Prahalad įkūnija nekaltumą, tikėjimą ir palaimą/džiaugsmą. Dvasia negali apsiriboti meile vien daiktams. Hiranyakašyap norėjo, kad visas džiaugsmas ateitų iš daiktų pasaulio. Taip nenutiko. Individuali dživatma negali būti saistoma daiktais amžinai. Natūralu galiausiai judėti link Narajanos, aukštesniojo aš.
Holika reiškia praeities naštą, kurios bando sudeginti Prahalado tyrumą. Bet Prahaladas, labai giliai įsišaknijęs į Narajana Bakti galėjo sudeginti visus praeities įspūdžius (sanskaras) ir džiaugsmas trykšta naujomis spalvomis. Gyvenimas tampa šventimu. Sudegindamas praeitį, tu didini nauą pradžią. Tavo emocijos, kaip ugnis, degina tave. Bet kai yra spalvų fontanas, jos prideda žavesio į tavo gyveniimą. Neišmanyme, emocijos vargina, žiniose tos pačios emocijos prideda spalvų.
Kiekviena emocija yra susieta su spalva - Pyktis su raudona, pavydas su žalia, gyvumas ir laimė su geltona, meilė su rožine splava, platumas su žydra, taika su balta, aukojimasis su šafrano (ryškiai geltona) ir žinios su violetine.
Žinodamas šventės esmę, mėgaukis Išminties diena.
