Kova gali vykti tik tarp lygių. Kai su žmogumi kovoji, prilygini jį sau. Tačiau iš tikrųjų nėra nei vieno, tau lygaus. Kai laikai žmones aukštesniais arba žemesniais už save, kova nevyksta. Aukštesnius už save gerbi. Esančiuosius žemiau myli ir atjauti. Nuolankumas arba atjauta gali greitai nutraukti kovą. tai vertėtų prisiminti, kai esi pavargęs kovoti. Tačiau kai esi gerai apilsėjęs - tiesiog kovok, - pasismagink.
Lygiai tas pats galioja ir protui. Kai jis yra įsivėlęs į jausmus arba mano esąs lygus, vyksta nuolatinis konfliktas. Tačiau kai protas yra menkesnis už jausmus, - pavyzdžiui, kaip žvėrių, - konflikto nėra. Jo nėra ir tuo atveju, kai protas suvokia, jog jis yra daugiau negu jausmai. Kuomet protas peržengia jutimų ribas, jis sugrįžta į savo tikrąją prigimtį - tyrumą, t.y. "ten, kur nėra jutimo" (which is innocence - in no sense.)
Ar tai turi prasmę? (Does this make sense?) (Juokas)
