Smurtas sukelia triukšmą, tuo tarpu nesmurtas vyksta tyloje. Siautėjantys žmonės siaubingai triukšmauja, jie praneša apie savo jėgą, o nenaudojantys jėgos žmonės yra tylūs. Tačiau atėjo laikas ramiems žmonėms kelti triukšmą, idant sumažėtų smurto. Nesmurtas turi būti skelbiamas garsiai ir aiškiai, kad apie jį išgirstų jauni.
Pyktis ir smurtas turi būti siejami su gėda. Jauniems žmonėms smurtas siejasi su piktu išdidumu ir jėga, o ne su gėdos jausmu. Žmonės didžiuojasi savo žiaurumu ar pykčiu. Jie mano, kad agresyvumas - tai presižo ar padėties požymis. Apie agresiją negalvojama kaip apie savybę, kurios reikėtų gėdytis. Tai reklamuoja agresiją ir žiaurumą visoje visuomenėje, ir kai agresija ir smurtas reklamuojami, menksta žmogiškosios vertybės. Kai kurie filmai ir šiuolaikinė muzika šlovina, nusivylimą, pyktį ir kerštą ir padaro juos sektinu pavyzdžiu vaikams.
Mes turime reklamuoti žmogiškąsias vertybes, ypač meilę, atjautą ir priklausymą - garsiai ir aiškiai. Kalbėkite grupėms arba per savo vietinę žiniasklaidą ir telviziją ir surenkite kiek galima daugiau ART Excel ir Gyvenimo meno kursų savo vietoje.
David klausia: "Jei žmonėms gėda būti piktiems, ar jie nebus nenatūralūs, ir tai nesukurs pasipriešinimo juose, kuris vers atkakliai toliau tai daryti?"
Šri Šri: "Jei jiems ne gėda, jie jausis, kad gali laisvai pykti ir smurtauti. Kartais pasipriešinimas yra gerai (kaip pasipriešinimas ligai arba blogiems įpročiams)."
