Smurtas ir nesmurtas priklauso ne nuo veiksmo, bet nuo ketinimų, kurie slypi už veiksmo. Smurto pamatas yra pyktis, geismas, neapykanta, pavydas, godumas, nusivylimas ar agresija. Chirurgas atveria žmogaus pilvą; lygiai tą patį padaro nusikaltėlis. Veiksmas yra panašus. Tačiau chirurgo tikslas yra išgelbėti, o nusikaltėlio – sunaikinti. Smurtą ir nesmurtą apsprendžia požiūris, o ne veiksmas. Net ir karas gali būti nesmurtinis, jeigu jis yra be pykčio, neapykantos, pavydo ar godumo, o jo tikslas – mokyti tuos, kurių neįmanoma išmokyti jokiais kitais būdais. Net ir dosnumas gali būti smurto aktas, jei jis atima savigarbą ir primeta vergystę, o karas gali būti užuojautos aktas, jei jis padeda daiktus sustatyti į teisingas vietas. Keista, bet tai tiesa!
Smurtas ir neprievartinė kova
Straipsniai
