Tikėjimo ir budrumo prigimtis yra visiškai priešinga. Kai esate budrūs, paprastai tikėjimo nėra, tad nesijaučiate ramūs ir saugūs. Kai tikėjimas yra, protas yra saugus ir pailsėjęs, o jūs nesate budrūs.
Tikėjimas gali būti trijų rūšių:
Tamasinis tikėjimas, kuris atsiranda iš nuobodulio. Pavyzdžiui, kai nenorite prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir sakote: „Tai visai nesvarbu, šiaip ar taip Dievas pasirūpins visais šiais dalykais!“ (Juokas)
Radžasinis tikėjimas, kuris išauga iš stipraus potraukio geismui ir ambicijai. Ambicijos dėka tikėjimas lieka gyvas.
Satvinis tikėjimas yra nekaltas ir gimsta iš sąmonės pilnatvės.
Tikėjimas ir budrumas, nors jų prigimtis ir yra visiškai priešinga, iš tiesų papildo vienas kitą. Nesant tikėjimui, negali būti augimo, o be budrumo teisingas supratimas
negali egzistuoti. Tikėjimas jus gali nuraminti. Budrumas jus priverčia įsitempti.
Jei nėra tikėjimo, kyla baimė. Tuo tarpu, kai nėra budrumo, žmogui nepavyksta teisingai suvokti ar pasireikšti. Abiejų šių savybių derinys yra būtinas.
Gyanoje (išminties būsenoje) egzistuoja budrumas be įtampos ir tikėjimas be nusiraminimo. Švietimo tikslas turėtų būti iš tikėjimo pašalinti nuobodumo elementą, o iš budrumo – baimės prieskonį. Tai – unikalus ir retas derinys. Jei tikite ir esate budrūs vienu metu, tapsite tikru Gyani (išmintinguoju)!
