Neišmanėliui yra būdingas netobulumas, o tobulumui pasiekti reikia pastangų.
Jei esi išminčius ar nušvytusysis, tobulumas tau yra priverstinis ir neišvengiamas, o būti netobulam reikia pastangų.
Tobulumas reiškia prisiėmimą absoliučios atsakomybės, o absoliuti atsakomybė reiškia suvokimą, kad esi vienintelis atsakingas žmogus visame pasaulyje. Kai manai, kad atsakingi yra kiti, tavo atsakomybės laipsnis sumažėja.
Kai tau būdinga visiška vairagja (beaistriškumas), tobulai rūpiniesi net įprastais ir nereikšmingais dalykais. Pavyzdžiui, per kiekvieną rytinę pudžą Šri Šri nepaprastai atidžiai puošia pudžos stalą, kasdien parinkdamas skirtingų spalvų gėlių derinius ir skirtingai juos sudėdamas, nors žino, kad papuošimas neišbus net ir dešimties minučių. Po pudžos jis nuima girliandas ir apipila žmones gėlėmis. Net ir būdamas gilios samadhi būsenos jis be pastangų atsidavusiai puošia pudžos stalą kiekvieną dieną. Akivaizdu, kad neturi reikšmės, kaip gėlės sudėtos, - tobulai sąmoningas dėmesys tokiam nežymiam dalykui gali kilti tik iš absoliutaus beaistriškumo.
Tobulumas yra pati nušvitusiojo prigimtis.
In a state of ignorance, imperfection is natural and perfection is an effort. In a state of wisdom or enlightenment, imperfection is an effort; perfection is a compulsion and is unavoidable! Perfection is taking total responsibility, and total responsibility means knowing that you are the only responsible person in the whole world. When you think that others are responsible, then your degree of responsibility diminishes.
When you are in total Vairagya (dispassion), you can take care of even trivial and insignificant things with such perfection. For example, during the Pooja every morning, Guruji decorates the Pooja table with flowers with such great care, choosing different color combinations and patterns everyday; fully knowing that the decoration is not going to last even 10 minutes. After the Pooja He himself would remove the garlands from the Pooja table or shower people with the flowers on it. Yet even while He is in a deep state of Samadhi, He would effortlessly and lovingly decorate the Pooja table everyday. It is obvious that it does not matter how the flowers are kept, but still attention to even such a trivial thing with such keenness of awareness can only come through utter dispassion. Perfection is the very nature of the Enlightened one.
