Kas yra savanoris? Savanoris yra tas, kuris ateina padėti neprašytas. Motyvacijos ir įkvėpimo turintis žmogus tampa savanoriu.
Nusivylimas savanorį įkvepiantį stimulą gali susilpninti. Paprastai savanorystės nuostata kyla labiau iš poreikio negu iš nuolankumo, o tai sumenkina tarnavimo kokybę.
Kitas savanorių tingumo pasiteisinimas, dėl kurio jie išsisukinėja nuo įsipareigojimų, manymas, kad nėra "Šefo" - "jeigu man patiks, aš tai darysiu, jei nepatiks, nedarysiu!" Tai tarsi mašinos vairavimas: jeigu visi ratai aiškintų, esą jiems nereikia, kad juos valdytų, mašina negalėtų judėti sklandžiai. Norint pastatyti statinį, reikia pripažinti statybos inžinieriaus autoritetą.
Visas šias problemas galima išspręsti tik labiau įsitvirtinus dvasinėse žiniose. Neturintis dvasingumo savanoris yra visiškai silpnas.
- Savanoris turi išlikti ištikimas savo įsipareigojimui.
- Savanorio vientisumas kyla iš dvasinų praktikų.
- Savanoris turi pripažinti projekto lyderį.
- Savanorio stiprumas kyla iš pasirengimo noriai priimti iššūkius.
- Savanoris eina kiaurai sienas, kai pamato savo gebėjimą padaryti daug daugiau dalykų, negu kada nors manė galįs.
- Tikras savanoris nelaukia įvertinimo arba atlygio.
- Savanoris labai džiaugiasi - pats tas džiaugsmas yra kaip atlyginimas.
- Jei savanoris galvoja, kad daro kam nors paslaugą, iš esmės klysta. Jis "savanoriauja", nes jam tai teikia labai daug džiaugsmo.
Džiaugsmas ateina nedelsiant. Jis neišmokamas kiekvieno mėnesio pirmąją dieną atlyginimo pavidalu! Kai savanoris tai suvokia, jį apima dėkingumas. Kai savanoris nuoširdžiai atsisako reikalavimų, jo atrama yra žinios ir tikri draugai.
