Smurtas ir nesmurtas priklauso ne nuo veiksmo, o nuo jį sukeliančio ketinimo. Smurto pagrindas yra pyktis, geismas, neapykanta, pavydas, godumas, nusivylimas ir agresija. Chirurgas perpjauna žmogui pilvą; tą patį padaro nusikaltėlis. Veiksmas yra panašus, tačiau chirurgo ketinimas yra išgelbėti, o nusikaltėlio sunaikinti.
Smurtą ir nesmurtą lemia požiūris, o ne veiksmas. Net ir karas gali būti nesmurtinis, jeigu jis yra be pykčio, neapykantos, pavydo ar godumo ir jei jo tikslas yra auklėti tuos, kurie negali būti išauklėti jokiu kitu būdu. Net ir labdara gali būti smurto aktas, jeigu ji atima savigarbą ir primeta vergiją. Karas gali būti atjautos veiksmas, jeigu jis padeda įsigalėti deramai ateities formai. Keista, bet tiesa!
