Kaip man tapti tyresniu? Netgi kai darau Sadhana, Satsang ir Seva aš nesijaučiu labai tyru. Kai matau arogantiškus grubius ir išdidžius žmones o ypač iš „Gyvenimo meno“ man labai liūdna. Kaip to atsikratyti?
Sri Sri Ravi Shankar: Tu kalbi apie du dalykus, viena, kad kiti yra arogantiški, blogi, o kita – tu sakai, kad blogai jautiesi. Tai tik atspindys, tu atsispindi iš dviejų pusių.
Sakyčiau, jeigu tu jautiesi netyru, pranajama ir tinkamas maistas tau padės. Jeigu tu visdar jautiesi blogai, pereik prie vaisių ir daržovių dietos keliom dienoms ir dainuok bei giedok. Kai sėdi satsange ir dainuoji, kaip gali sakyti kad tu netyras. Jokiu budu. Argi nejaučiate kiek beturėtumėte netyrumo savo mintyse, visa tai pakilo į orą, kai sėdite satsange?
Matot!
‘Nahi Jnanena sadrusham pavitram iha vidyate. Tat swayam yoga samsiddhaha kalen atmani vindathi.’ – (Srimad Bhagavad Gita skyrius 4, eileraščio nr. 38) Senas posakis yra – nėra nieko geriau negu žinios, kurios grynina protą, tavo sielą ir dvasią. Žinios daro mus tyresnius.
Sedėk ir klausyk Ashtavakra Gita pusę valandos arba 20 min. Ir pasijusi pakylėtas.
Kas link tavo jausmo apie kitų aroganciją – gerai, kad šie žmonės atėjo pas mane i Gyvenimo meną. Aš dėl to laimingas ir turiu kantrybės. Tu taip pat išlaikyk kantrybę. Aš kantriai laukiu. Pasaulyje jie sukūrė daug problemų ir sukėlė daug rupesčių kitiems. Bent jau čia jie turi mažiau sunkumų ir jie duoda tau progos patirti pirmąji principą – priimk žmones tokiais kokie jie yra.
Aš taippat noriu, kad jūs žinotumėte, kad Gyvenimo meno žmones nėra ypatinga rūšis atėjusi iš kažkur. Jie yra normalūs pasaulio žmonės ir jie turi visus žmogiškus bruožus. Jie neišsisikira.
Taip, jūsų lūkesčiai dėl GM žmonių yra didesni, nes jūs manote , kad jie persisunkę žiniomis,jie myli ir tarnauja žmonems . Todėl jūsų lūkesčiai yra aukštesni, jūs juk matote,kad jie privilegijuoti. Tai teisinga .Bet pradėkite pirmiausia nuo savęs: jūs privilegijuoti ir jus turite kantrybės priimti visus.
Žmonės manęs klausinėja , „Kodėl jūs padarėte mokytojais žmones, kurie yra tokie arogantiški ir pikti?“ ir panašių klausimų.
Aš jiems atsakau, kad man reikia įvairių atstovų ir įvairių tipažų, visokių rūšių žmonių. Aš bendrauju su jais ir visi su manimi gerai jaučiasi. Aš irgi su visais gerai jaučiuosi. Aš turiu kantrybės matyti kaip jie auga. Šitaip išaugo ir Gyvenimo Menas.
Jeigu ieškočiau tobulybės, galiu užtikrinti, kad šiandien čia mūsų nebūtų. Mes šiandien čia nesėdėtume . Aš būčiau kažkur kitur ir jūs būtumėte kitur. Mes privalome turėti kantrybės.
Kaip ir mokykloje, negalima tikėtis, kad visi vaikai būtų vienoje klasėje. Ir ne dėl to, kad viena klasė yra pranašesnė už kitą. Priežastis ne ta, jog darželinukai yra pranašesni už pradinukus. Nėra jokio pranašumo, tiesiog jie yra saviti. Jiems reikia tik skirtingo tempo irnevienodo laiko pereiti iš vienos klasės į kitą , iš vieno lygmens į kitą. Žmonės auga irmums reikia turėti kantrybės. Sakau jums, tai patikrina jūsų kantrybę ir tai yra gerai.
Sakyčiau, jeigu tu jautiesi netyru, pranajama ir tinkamas maistas tau padės. Jeigu tu visdar jautiesi blogai, pereik prie vaisių ir daržovių dietos keliom dienoms ir dainuok bei giedok. Kai sėdi satsange ir dainuoji, kaip gali sakyti kad tu netyras. Jokiu budu. Argi nejaučiate kiek beturėtumėte netyrumo savo mintyse, visa tai pakilo į orą, kai sėdite satsange?
Matot!
‘Nahi Jnanena sadrusham pavitram iha vidyate. Tat swayam yoga samsiddhaha kalen atmani vindathi.’ – (Srimad Bhagavad Gita skyrius 4, eileraščio nr. 38) Senas posakis yra – nėra nieko geriau negu žinios, kurios grynina protą, tavo sielą ir dvasią. Žinios daro mus tyresnius.
Sedėk ir klausyk Ashtavakra Gita pusę valandos arba 20 min. Ir pasijusi pakylėtas.
Kas link tavo jausmo apie kitų aroganciją – gerai, kad šie žmonės atėjo pas mane i Gyvenimo meną. Aš dėl to laimingas ir turiu kantrybės. Tu taip pat išlaikyk kantrybę. Aš kantriai laukiu. Pasaulyje jie sukūrė daug problemų ir sukėlė daug rupesčių kitiems. Bent jau čia jie turi mažiau sunkumų ir jie duoda tau progos patirti pirmąji principą – priimk žmones tokiais kokie jie yra.
Aš taippat noriu, kad jūs žinotumėte, kad Gyvenimo meno žmones nėra ypatinga rūšis atėjusi iš kažkur. Jie yra normalūs pasaulio žmonės ir jie turi visus žmogiškus bruožus. Jie neišsisikira.
Taip, jūsų lūkesčiai dėl GM žmonių yra didesni, nes jūs manote , kad jie persisunkę žiniomis,jie myli ir tarnauja žmonems . Todėl jūsų lūkesčiai yra aukštesni, jūs juk matote,kad jie privilegijuoti. Tai teisinga .Bet pradėkite pirmiausia nuo savęs: jūs privilegijuoti ir jus turite kantrybės priimti visus.
Žmonės manęs klausinėja , „Kodėl jūs padarėte mokytojais žmones, kurie yra tokie arogantiški ir pikti?“ ir panašių klausimų.
Aš jiems atsakau, kad man reikia įvairių atstovų ir įvairių tipažų, visokių rūšių žmonių. Aš bendrauju su jais ir visi su manimi gerai jaučiasi. Aš irgi su visais gerai jaučiuosi. Aš turiu kantrybės matyti kaip jie auga. Šitaip išaugo ir Gyvenimo Menas.
Jeigu ieškočiau tobulybės, galiu užtikrinti, kad šiandien čia mūsų nebūtų. Mes šiandien čia nesėdėtume . Aš būčiau kažkur kitur ir jūs būtumėte kitur. Mes privalome turėti kantrybės.
Kaip ir mokykloje, negalima tikėtis, kad visi vaikai būtų vienoje klasėje. Ir ne dėl to, kad viena klasė yra pranašesnė už kitą. Priežastis ne ta, jog darželinukai yra pranašesni už pradinukus. Nėra jokio pranašumo, tiesiog jie yra saviti. Jiems reikia tik skirtingo tempo irnevienodo laiko pereiti iš vienos klasės į kitą , iš vieno lygmens į kitą. Žmonės auga irmums reikia turėti kantrybės. Sakau jums, tai patikrina jūsų kantrybę ir tai yra gerai.
