Tiek mūsų šalyje, tiek kitose šalyse visame pasaulyje senovėje, prieš miegą, vaikai buvo mokomi pasakyti maldą, ar ne? Bet kas tai daro dabar? Kiek iš jūsų čia daro tai? (keletas žmonių pakelia rankas)
Matote, labai nedaug tai daro. Prieš miegą turėtumėt pasimelsti ir mokinti vaikus melstis taip pat. Skanduokite vieną šloką (maldos eilutę), ar paimkite vardą kokios nors dievybės, kurią jūs gerbiate, arba padėkokite Dievui už dieną, duotą jums.
Nėra jokio reikalo melstis tiktai Sanskritu. Dievas žino ne tiktai Sanskritą. Jis supranta jūsų regionines kalbas taip pat. Tiesiog melskitės. Svarbu yra jausmas.
Todėl, prieš miegą sudėkite savo rankas ir melskitės, ‘Dėkoju Dieve už šiandieną kaip dovaną. Palaimink mane, kad aš miegočiau gerai šįvakar, ir tebūnie mano diena rytoj gera’.
Tokiu būdu jūs galite deklamuoti kelias eilutes kaip ši. Arba jūs galite tik atsiminti Dievą, ir skanduoti bet kokį vardą Viešpaties, kuris jums patinka. Jūs galite skanduoti savo dievybės ar savo Guru, ar bet kokio šventojo vardą. Melskite, atiduokite viską jam ir užmikite.
Senovėje vaikai melsdavosi savo motinai ir tėvui ir paskui miegodavo. Bet dabar vaikai neturi tokios ištikimybės savo tėvams.
Jei tėvai kovoja vienas su kitu visą dieną, kaip vaikai norės melstis jiems? Jie galvoja, ‘tėvai kovoja vienas su kitu, kaip mes galime elgtis su jais kaip su Dievu?’
Jei jūs netikite Dievu, ar jokia kita dievybe, tada taip pat tai puiku. Nėra jokios prievartos tikėti Dievu. Tuo atveju sėdėkite tyliai su savimi vieni kelias minutes ir nuraminkite protą. Tiesiog priminkite sau, ‘Mano siela yra amžina, ir aš esu tyras’.
Aštavakra Gitoje pasakyta: ‘Aho Aham Namo Mahjam’, tai reiškia, ‘aš lenkiuosi pats sau’.
Mes galime pasakyti tai (nusilenkdami žemyn pačiam sau) tiktai tada, kai nėra jokio kaltės jausmo mūsų viduje. Taip galvodami, tiesiog atsipalaiduokite savo viduje. Padarykite nors tai. Tokiu būdu pamedituokite kurį laiką ir paskui miegokite. Tada jūs neturėsite blogų sapnų, ir turėsite geros kokybės miegą.
