Negalvokite, kad visi visą laiką turėtų būti be pykčio. Pyktį turėtumėte naudoti kaip įrankį, kai to reikia. Aš taip taip stengiausi tai padaryti, tačiau man nepasisekė. Dažnai kartais aš stengiuosi parodyti pyktį, bet tai neveikia, nes labai greitai aš pradedu juoktis ir visi likę tap pat pradeda juoktis kartu, o be to, žmonės netiki, kad aš pykstu. Tačiau kartais pyktis yra gerai. Žinote, ypatingai tada, kai pasaulyje yra korupcija, kai yra neteisingumas, ir kai yra įvairių žmonių, kurie daro įvairius dalykus, kurie naudojasi tavimi visose situacijose, tuomet yra būtina pakelti savo antakius ir kartais supykti, tai būtų gerai. Tačiau matyk, kaip tu rodai pyktį ir kaip jis nepaveikia tavęs arba nenusėda į tavo širdį ir nenuliūdina tavęs.
Ar žinai kas yra sveikas pyktis? Kai brėži liniją per vandens paviršių, kiek ilgai ji išlieka? Tiek pat turėtų išlikti ir pyktis, tuomet tai sveikas pyktis. Jeigu tavo pyktis išlieka tik tiek laiko ir kai tu gali tai kontroliuoti, tada tai yra sveika, ir tai yra gerai. Tu gali tapti supykusiu, tačiau pyktis negali tapti tavimi. Dažniausiai nutinka taip, kad pyktis ateina ir tampa tavimi, tada mes papuolame į bėdą. Žinios ir išmintis yra kita to pusė. Gali naudotis peiliu, bet peilis nesinaudoja tavimi.
Pažvelk, tai nenutinka per dieną ir čia tau gali padėti visos praktikos. Taigi, aš nesakau, kad būk visą laiką kaip daržovė arba kaip protiškai atsilikęs žmogus, besišypsantis arba niekada nenuliūstantis, tu turi supykti, kai dalykai nesiklosto gerai. Bet niekada neleisk pykčiui rūgti tavo prote ir pavirsti į neapykantą. Tai galėtų būti tik akimirkai.
