Religijos tikslas - paversti mus dorais ir mylinčiais. Politikos tikslas - rūpintis žmonėmis ir jų gerove. Kai religija ir politika nežengia koja kojon, atsiranda korumpuoti politikai ir pseudoreliginiai lyderiai.
Teisingas, mylintis ir religingas žmogus tikrai rūpinsis visų gyventojų gerove ir taps politiku. Visi avatarai ir pranašai rūpinosi žmonėmis, todėl įsitraukė į politiką. Ir jei tikras politikas yra doras ir mylintis, jis negali būti nereligingas.
Kai religija riboja garbinimo ir įvairių jo būdų laisvę, ji nekuria harmoningos visuomenės. Kuomet religija yra visaapimanti ir leidžia melstis bei garbinti įvairiais būdais - tokia religija augins žmonių dorumą, ramybę ir tiks visokiai visuomenei.
Žmonės galvoja, kad politika ir religija turi būti atskirtos, nes dauguma religijų nesuteikė garbinimo laisvės ir nesirūpino visais žmonėmis vienodai. Istorija parodė, kad dėl religijos kilo ir konfliktų. tačiau nereliginga visuomenė, tokia kaip komunizmas, sukėlė chaosą ir korupciją.
Šiandien ir religijai, ir politikai reikia reformų. Politikai turi tapti religingesni ir dvasingesni. Religija turi tapti platesne ir dvasingesne, suteikiančia garbinimo laisvę ir apimančia viso pasaulio išmintį.
