Kai žemiškiems dalykams atsidavęs žmogus kenčia, jis kaltina kitus žmones, sistemą ir pasaulį apskritai.
Kai kenčia ieškotojas, jis kaltina ne tik pasaulį, bet ir pasirinktą kelią, žinias ir save.
Taigi geriau nebūti ieškotoju, kad mažiau tektų kaltinti. tačiau ieškotojas - sadhak - ir malonumo patiria žymiai daugiau. Kuo daugiau gyvenime yra meilės, tuo daugiau yra ir skausmo. Kuomet yra daugiau džiaugsmo, išryškėja kontrastas. Reikalinga tam tikra branda, kad pamatytume daiktus tokius, kokie jie yra, ir nekaltintume pasirinkto kelio, savęs ar pasaulio. Ar suprantate, ką sakau?
Tai tarsi kokybinis šuolis. Jei kas nors peržoka šį slenkstį, nebėra daugiau kritimo.
Dieviškasis nebando tavęs. Bandymas yra neišmanymo dalis.
Kas bandys? Tas, kuris nežino bandys, ar ne? Dievas žino tavo sugebėjimus, todėl kam jam reikėtų tave bandyti? Tada, kodėl kančia? Tai yra titikša arba susivaldymas tavyje. Ir susivaldymas gali būti padidintas maldingu pasidavimu arba aktyvus kantrybės išbandymas! (Juokas)
