Bangalore, India
Kiti du sakiniai: “Bidžam mam sarva-būtanam vidi parta sanatanam. Budir budimatam asmi tėdžas tėdžasvitam aham. Balam balavatam čamam kama raga vivardžitam. Darmavirudo būtėšu kamo ‘smi barata-rsabha”. (7 sk. 10 ir 11)
Žmonės, valdomi karštligiškumo,mato save labai stiprius, bet ta stiprybė bevertė. Stiprybė, kuri kyla iš karštligiškų troškimų yra labai negili, tik paviršiuje.Ši stiprybė viduje yra kiaura.Tokių žmonių protuose yra gili baimė. Ir asmuo niekada negali būti stiprus, kai viduje yra baimė.
Kiekviename yra sėkla. Kiekvienas asmuo, kuris ateina į šį pasaulį, atsineša su savimi kažką (savybę arba dovaną). Tai yra kelios įgimtos savybės (sėklos) kiekviename asmenyje, kurios nesikeičia.
Daug kartų išgirsi mokytojus sakant: “Tik tada, jei studentas turi tą savybę, aš jį ugdysiu.”
Tu gali auginti kažką, jei pradžioje yra tam tikros sėklos. Jei nėra nuo ko pradėti, kaip sugebėsi vystyti tas savybes?
Todėl Viešpats Krišna sako: “Ta sėkla, kuri yra kiekvienoje Dživa (gyvoj būtybėj), buvo ten nuo neatmenamų laikų, ir ji nėra kažkas nauja. Jai nėra pradžios, ir niekas nežino tiksliai, kada ji buvo pasėta. Aš esu sėkla, esanti visuose gyviuose (bhūtanam). Būtent tai tu turėtum žinoti, nes kiekviena būtybė, kiekvienas sutvėrimas savo viduje turi sėklą. Taip, kaip ta sėkla yra nuo neatmenamų laikų, taip pat visi kivas egzistavo nuo neatmenamų laikų”.
Yra trys dalykai, apie kuriuos abu manoma kaip Anaadi (be pradžios) ir Ananta (be pabaigos).
Vienas yra Dievas, antra yra Dživa (čia reiškia atskitą sielą ar sąmonę) ir trečia yra Prakruti (prigimtis).
Apara-prakruti dalyvavo nuo neatmenamų laikų. Ji yra tokia pati Dievui ir Dživai. Todėl kūryba yra tarsi ratas (vritta); ratas neturi nei pradžios nei pabaigos, tačiau kiekviename taške yra abu: pradžia ir pabaiga.
Viešpats Krišna tada toliau aiškina: “O Ardžuna, jei pamatysi protingą asmenį negalvok, kad jis įgijo savo protinius gabumus vienas pats”. Aš esu protingo sumanumas”.
Tai buvo labai išmintinga, ką Viešpats padarė. Kur tik protas gali būti pagautas ar sužavėtas, Viešpats Krišna grąžina Ardžunos protą atgal nuo tų vietų, kad susitelktų į Jį vėl ir vėl.
Mus labai įtakoja protingi žmonės. Mes galvojame: “Šis asmuo yra labai protingas. Jo intelektas yra labai aštrus ir jis labai daug žino”. Tokiu būdu mes pradedame girti tą asmenį. Todėl, kad grąžintų protą atgal, Viešpats Krišna sako: “Kur tik matai tokį genialų intelektą, žinok, kad tai esu Aš. Tai yra vien Manęs pasireiškimas”.
Tai sakydamas Jis grąžina protą atgal, kad susitelktų į Jį. Tai reiškia, kad kur tik matysi aštrų protą žinok, kad tai yra Krišna, ir jis kilo iš Krišnos. Kai tai žinai, tavo protas negali niekur nuklysti (nes jis atras, kad viskas yra Viešpaties Krišnos forma, ir išliks susitelkęs į Jį).
Lygiai taip pat jis sako: “Aš esu galingojo Tėdžas (šlovė arba spindesys). Aš esu liepsna, kurią matai kieno nors veide. Aš esu stiprybė, kurią matai asmenyje, kurio neveikia troškimai”.
Asmuo gali gauti jėgos net iš Dvėš (pasibjaurėjimų) ir neapykantos. Tokie žmonės atrodo labai stiprūs. Bet aš tai nesu. Teroristai ir žiaurūs žmonės atrodo, kad gauna didelės jėgos iš neapykantos. Bet viešpats Krišna sako: “Aš nesu ta stiprybė (gauta iš neigiamumo)”. Teroristai vaikšto su dideliu karštligiškumu. Jie terorizuoja kitus ir stengiasi parodyti savo stiprybę. Bet tokia stiprybė nėra laisva nuo kama (aistros) ir raga (troškimų). Kur yra troškimas, ten yra ir bjaurėjimasis. Tie, kurie yra įsitraukę į savo stiprybės parodymą, kylantį iš troškimų, yra kvaili.
Taip pat žmonės, vedami karštligiškų aistrų, atrodo neįprastai didelės jėgos. Būtent tai dažniausiai matoma pasaulyje šiandien. Žmonės, vedami karštligiškumo, išreiškia save kaip labai stiprius, bet tokia stiprybė yra visiškai nenaudinga.
Stiprybė, kuri kyla iš karštligiškų aistrų yra labai paviršutiniška, tik paviršiuje. Šita jėga yra kiaura iš vidaus. Tokių žmonių protuose yra gili baimė. Ir asmuo niekada negali būti stiprus, kai viduje yra baimė.
Tas, kuris nesusijungęs su savo paties sąmone, niekada negali būti stiprus.
Dviejų buvimas (dvilypumas;čia reiškia nebūti susijungus su savimi) yra baimės priežastis.Žmonės, kurie nesusijungė su juose esančia sąmone (antarmukhi) ir neatsigręžė į vidų į tikrąjį
Aš, tokie žmonės niekada negali
būti vadinami stipriais. Ir kai asmuo pilnas troškimų ir karštligiškumo, jis niekada negali eiti vidun ir susijungti su Tikruoju Aš.
Asmuo, kuris nesusijungęs su savo centru ir nesuvokia savo buvimo, kad ir rodytų didelę stiprybę išoriškai, jo viduje yra kiaura baimė.
Panašiai jėga, kuri kyla iš neapykantos ir demoniškų polinkių, iš vidaus taip pat yra kiaura. Yra posakis: “Dvitja dvai bajam bavati”. It means dviejų buvimas (dvilypumas; čia reiškia susijungimo savyje nebuvimas) yra baimės priežastis.
Žmonės, kurie nesusijungė su sąmone savo viduje (antarmukhi) ir neatsigręžė vidun į tikrąjį Aš, tokie žmonės niekada negali būti vadinami stipriais. Ir kai asmuo pripildytas troškimų ir karštligiškumo, jie niekada negali eiti vidun ir susijungti su Tikruoju Aš. Tik tada, kai asmuo tampa centruotas savo viduje, išaušta ta didi stiprybė. Tokioje stiprybėje nėra troškimų ir karštligiškumo neigiamybių, ir ji yra anapus jų. Vien tai yra tikra jėga. Būtent todėl Viešpats Krišna sako: “Kada tik matai tokią gryną jėgą žinok, kad tai esu Aš”.
Dabar tu gali paklausti: “Viešpats Krišna pasakė, kad didi jėga kyla tik tada, kai asmuo neturi troškimų ir karštligiškumo. Ar tada visi geismai blogi? Ar turėti geismų klaidinga, arba norėti kiekvieno gerovės taip pat yra neteisinga? Ar tai reiškia, kad neturėtume iš vis nieko geisti?” Ne, taip nėra.
Viešpats Krišna sako: “Aš esu visi tie geismai, kurie nėra prieš Darmą(pareigos teisingumą). Visi žmonės, kurie elgiasi pagal Darmą ir laikosi savo Svadarmos (savo prigimties arba pareigos, už kurią yra atsakingi), troškimai, kurie kyla tokiuose žmonėse yra Aš ir vien tik Aš”.
Tu galėjai patirti tai: Tada, kai tu veiki pagal troškimą, kuris kyla tavo širdyje, atrandi, kad jis pakylėja tave ir taip pat kitus. Visi iš to gauna naudos. Tokie troškimai yra Dievo pasireiškimas.
Kai mes veikiame pagal Darmą, mes negalime padaryti nieko blogo. Dar daugiau, kartu su Darma troškimai taip pat kyla. Bet tokie troškimai yra dieviški savo prigimtimi (įkvėpti dieviškos valios).
Būtent todėl Vedose pasakyta: “Tanmėja manaha Šiva-sankalpamastu”(Tegu prote kyla visiems naudingi troškimai). Tegu aš turėsiu laimingus troškimus, kurie duos naudos kiekvienam. Tegu aš turėsiu troškimą eiti link tiesos ir link visko, kas yra palanku.
Dabar, troškimas tiesos taip pat yra troškimas. Jei mes norime daryti pažangą, kilti gyvenime, tai taip pat yra troškimas. Noras kiekvienam gerovės taip pat yra troškimas. Tu negali švęsti švenčių be palankių norų (kiekvienam).
Tu negali nueiti nei vieno žingsnio gyvenime be troškimų. Norai slypi už kiekvieno veiksmo, kurį atlieki gyvenime. Yra priežastis už visko, ką darai gyvenime, ir priežastis yra troškimas. Taigi kokios rūšies troškimas tai turėtų būti? Tas, kuris neprieštarauja Darmai, bet yra pagal ją. Todėl Viešpats Krišna sako: “Aš esu visi tie troškimai, kurie sutinka su Darma”.
Jūs visi būtinai tai kada nors patyrėte, kai elgėtės pagal troškimą ir rezultatas nutiko taip, kaip jūs tikėjotės, ir daugeliui žmonių taip pat palengvėjo dėl jūsų veiksmo. Yra keli troškimai, kylantys tavyje, kai tu pagal juos veiki, jie atneša ramybę ir patogumą tau ir visiems aplinkiniams. Troškimai, kurie nesukuria jokių prieštaravimų prote ir nėra prieš Darmą.
Bet koks tavo veiksmas, kuris vyksta prieš Darmą, kankins tave viduje. Tai vis neduos tau ramybės viduje ir tu jausi: “O, manau, kad padariau kažką tikrai blogo”. Tavo sąžinė pasakys tau tai. Bet kai tu elgiesi pagal Darmą, tada tu jautiesi atsipalaidavęs ir ramybėje.
“Jė čaiva satvika bava radžasas ča jė. Mata ėvėti tan vidhi na tvaham tėšu tė maji”. (7 sk. 12)
Viešpats Krišna sako: “O Ardžuna, trys gunos: satva, radžas ir tamas visi gimsta iš Manęs. Bet nei aš nesu juose ir nei jie nėra manyje, tačiau visi jie kilo iš Manęs. Būtent tai tu turėtum žinoti”.
Tai yra labai keista. Viešpats Krišna sako: “Manęs nevaldo trys gunos ir nei trys gunos gyvena manyje, tačiau jos atsirado iš Manęs vieno”. Už to slypi didi mokslinė tiesa. Kai tu giliau supranti tai, tu suvoki, kad kai tampi trijų gunų žaidimo liudininku, tu atsiskiri nuo jų visų.
Todėl Jis sako: “Nors jos (trys gunos) yra atskirtos nuo Manęs, tačiau jos yra mano tęsinys”.
Aš dėviu drabužį ant kūno, bet aš nesu medžiaga ir nei aš esu dalis medžiagos. Šis pavyzdys labiausiai priartina prie to supratimo.
Taip kaip mes dėvime drabužius ant kūno, bet netampame drabužiais ir nesame drabužių dalis, tačiau drabužiai mums priklauso. Ar tai supratai?
Viešpats Krišna pasakė, kad didžiausia stiprybė ateina tik tada, kai esi laisvas nuo troškimų ir karštligiškumo. Ar tada visi geismai blogi?
Ne, taip nėra. Viešpats Krišna sako: “Aš esu visi tie geismai, kurie nenukreipti prieš Darmą (pareigos teisingumą)”.
Viešpats Krišna sako: “Tai aš, kuris sukūrė tris gunas (drabužį), ir jos priklausoMan, tačiau manęs jos neveikia ir nei jos apsistoja Manyje, ir aš taip pat nesu šios trys gunos. Taigi, O Danandžaja (kitas Ardžunos vardas, reiškiantis didelių turtų užkariautoją), tu taip pat turėtum tapti trijų gunų liudininku. Tu turėtum suprasti jas kaip dalį Mano dieviškos prigimties. Aš jas sukūriau, ir aš palaikau jas, tačiau aš nesu šios trys gunos”.
Taip kaip tu turi skirtingas drabužių dalis skirtingoms kūno dalims: batus pėdoms, apatinius drabužius ir viršutinius drabužius kūnui, tiurbaną galvai, taip pat visos gunos turi savo skirtingas savybes.
Dabar, jei bandysi išlaikyti tiurbaną ant pėdų ar dėvėti pirštines ant pėdų ir kojines ant rankų, tai paprasčiausiai neveiks. Kiekviena drabužio dalis turi savo aiškią vietą ir negali būti dėvima kur nors kitur.
Todėl Viešpats Krišna sako, kad “Kiekviena iš trijų gunų turi savo aiškias savybes ir savo vietą, ir jos visos kilo iš Manęs, tačiau aš nesu jos. Todėl neieškok Manęs jose, nes Aš esu anapus jų”.
Ar žinai, ką Viešpats Krišna daro? Jis sugrąžina Ardžunos protą iš visų galimų vietų, kurios gali jį traukti, ir sutraukia atgal į Jį patį. Būtent todėl abu, žinios ir mokslas, įtraukti į tai, ir būtent dėl to šis pasikalbėjimas nepakartojamas.
Taigi naudodamas šias Višėša Gjan(ypatingas žinias) Viešpats Krišna kelis kartus grąžina Ardžunios protą nuo visko, kur protas gali būti patrauktas ir traukia jį atgal į Save. Tai reiškia Jis sugrąžina protą atgal į vidų, kad susitelktų į sąmonę. Tai yra Guru darbas ir sekėjo atsakomybė.
Todėl, kur tik matai didžią jėgą, turėtum atpažinti ją kaip priklausančią Dievui ir ne asmeniui, kuris parodo ją. Kur tik atrandi grožį, neturėtum manyti apie jį, kaip priklausantį asmeniui, bet atpažinti Dievą, slypintį už to drožio. Negali būti grožio be Dievo. Būtent todėl pasakyta: “Satjam Šivam Sundaram”. Tai yra, kur yra Viešpats Šiva (Dievas), ten yra grožis ir tiesa.
Sakydamas tai Viešpats Krišna išlaisvina Ardžunos protą nuo bet kokio įmanomo potraukio ir traukia į Save.
Krišna reiškia potraukį; tai reiškia tą, kuris traukia viską į Save. Proto išlaisvinimas iš visų įmanomų vietų, kur jis gali klajoti dėl potraukio, ir grąžinimas į centrą - būtent tai yra Viešpats Krišna. Todėl kur tik matytum ką nors spindintį kaip Tėžpunž (spindintį dvasine malone) žinok, kad jie giliai įsimylėję Viešpatį Krišną, dėl ko jie traukia kiekvieną į save. Tai reiškia proto atritraukimą nuo pasaulio įvairovės, kuri yra dėl trijų gunų, ir grąžinimą jo atgal link viduje esančios grynos sąmonės. Tai yra labai nepaprastas žingsnis ir nuostabus mokslas.
(Click Here to Continue Reading.)
(Note: The discourse was given in Hindi. Above is a translation of the orginal talk.)
