Bangalore, India
Visa kūrinija sudaryta iš dviejų rūšių Prakruti: Para-prakruti ir Apara-prakruti. Apara-prakruti yra aštuonių rūšių, bet yra tik viena Para-prakruti, kuri palaiko viską šioje kūrinijoje.
Tai, iš kurio viskas kūrinijoje gimsta ir į kurį viskas galiausiai pamažu išnyksta yra Dievas.
Šeštame sakinyje Viešpats Krišna sako: “Ėtad-jonini būtani sarvanitja upadaraja. Aham krtsnasja džagata prabhava pralajas tata”. (7 sk. 6)
Taigi Viešpats Krišna sako: ‘Ši visa kūrinija sudaryta iš abiejų: Apara-prakruti ir Para-prakruti, ir abi jos gimę iš Manęs. Aš esu jų sukūrimo priežastis ir aš esu jų išnykimo priežastis, ir visa slypi Manyje. Būtent tai tu turėtum žinoti”.
Tai, iš ko viskas sukurta, yra Dievas.
Dabar tu gali paklausti: “Tada iš kur kilo Dievas?”
Jeigu Jis kilo iš kokios nors priežasties, tada Jis nėra Dievas. Tada priežastis, iš kurios Jis kilo, yra Dievas.
Dažnai žmonės klausia: “Kas pagimdė Dievą?”
Kaip tas, kuris gimsta, gali būti Dievas? Tai, iš kur viskas kūryboje gimsta, ir į kurį viskas galiausiai išnyksta yra Dievas.
Girdėdamas tai tu gali galvoti, kad Dievas yra kažkas ar kas nors, kuris yra labai toli nuo tavęs; kažkas, iš kurio ši visa kūryba kilo. Ne, jis nėra toli. Būtent todėl Viešpats Krišna sako: “Pažink Mane ir Mane vieną (kaip vieną šaltinį, iš kurio viskas gimsta, ir į kurį viskas pamažu išnyksta).”
Šis “Aš” arba “Mane”, kuris yra kiekviename asmenyje, yra Čaitanja (Tikrasis Aš arba sąmonė). Ir iš šios sąmonės viskas gimė, ir į kurią viskas galiausiai susilieja. Sąmonė yra gyvenimo pagrindas.
Kūnas yra gyvas, nes yra sąmonė. Kai sąmonė palieka kūną, gyvenimas baigiasi.
Todėl Viešpats Krišna sako: “Pažink Mane kaip Čėtną (sąmonę) esančią kiekvienoje Dživa (gyvoje būtybėje), kuri yra visko pagrindas ir kuri palaiko viską kūrinijoje. Aš esu pirminė visko priežastis”.
Taigi sąmonė yra visko pagrindas. Sąmonė yra net kūdikyje, kuris yra motinos įsčiose, nes dėl jos jis auga. Jei jos ten nebūtų, sakoma, kad kūdikis gimsta negyvas.
Viešpats Krišna sako: “Bet kas, kas yra gyvas ir auga kūrinijoje, nes Aš pasireiškiu visur kaip Čaitanja Šakti (sąmonė)”.
Dėl to, kad yra ši sąmonė, medžiai augina naujus lapus ir veda vaisius. Augalai ir medžiai yra gyvi, nes juose yra sąmonė, priešingu atveju jie neaugtų.
“Aš”, kuris yra kiekviename asmenyje, yra Čaitanja (Tikrasis aš arba sąmonė). Ir iš šios sąmonės viskas gimė ir į ją viskas galiausiai susijungs. Sąmonė yra gyvenimo pagrindas.
Dabar mes galime galvoti, kad nėra gyvenimo akmenyje, bet taip nėra. Yra sąmonė net akmenyje. Sakoma, kad ši visa kūrinija yra “organinė” (reiškia, kad ji yra gyva ir auganti). Nėra nieko visoje kūryboje, kur nebūtų gyvybės. Viskas yra gyva.
Ar galvoji, kad Gamta arba Žemė yra mirusi, kai ji pagimdė ir palaiko milijardus sutvėrimų nuo amžių? Anaiptol! Ši žemė yra labai gyva, štai kodėl mes vadiname ją mūsų motina arba Bū Dėvi. Jai suteiktas šis titulas, nes joje yra gyvybė. Motina gamta taip pat yra gyva.
Todėl pati Žemė yra organizmas. Joje yra milijardai gyvų būtybių ir mikroorganizmų. Gyvybė yra kiekviename atome ir kiekvienoje kūrinijos lastelėje.
Kai tu taip žiūri į kūrybą, supranti, kad nieko čia nėra mirusio, viskas yra gyva.
Jei matai, kad kai kurie daiktai kūrinijoje nesikeičia, tuo tarpu kiti atrodo, kad juda. Bet iš tiesų viskas yra judėjime. Saulė taip pat juda.
Todėl Viešpats Krišna sako: “Aš esu viskas, kas yra gyva šioje visoje kūrinijoje. Ji egzistuoja, nes aš esu”.
Tada jis toliau aiškina kitame sakinyje: “Mata parataram nanjat kinčid asti Danandžaja. Maji sarvam idam protam sutrė mani-gana iva”. (7 Sk. 7)
Jis sako: “O Ardžuna! Žinok, kad nėra nieko, kur manęs nebūtų šioje kūrinijoje. Esu tik aš, kuris esu visame. Nėra nieko anapus manęs šioje kūryboje. Visa kūrinija išausta į mane, taip kaip perlai suverti į virvelę”.
Vakar aš sakiau, kad ši visa kūrinija pilna energijos, vadinamos Juodąja medžiaga arba Juodąja energija. Paprastas to pavyzdys yra oras. Matai, esi apsuptas oro, ir jis taip pat yra tavo viduje. Jei visą orą pašalintume iš tavo kūno, jis paprasčiausiai susitrauktų. Kūnas pripildytas oru taip kaip padanga. Jei oras būtų pašalintas, kūną galima būtų suspausti kaip guminę padangą ir įdėti į krepšį. Jis taip sumažėtų. Kaip balionas susitraukia ir tampa toks mažas, kai išleidžiamas visas oras.
Lygiai taip pat oro elementas yra mūsų kūne ir taip pat aplink jį. Mūsų kūnas neišliktų be oro elemento. Taigi taip pat niekas pasaulyje negali išlikti be sąmonės galios.
Todėl Jis sako: “Kaip daug perlų suverti ir laikomi vieno siūlo, tokiu pat būdu daug pasaulių šioje kūrinijoje visi yra Manyje. Aš esu visko centras”.
Kitas sakinys: “Raso ‘ham apsu Kauntėja prabhasmi sasi-surjajo. Pranava sarva-vėdėšu sabda kė paurusam nrsu”. (7 Sk. 8)
Dabar priėjome įdomiąją dalį. Viešpats Krišna sako: “Aš esu vandens drėgmė, visų skysčių skonis; aš esu šviesos, kuri atsiranda saulėje ir mėnulyje, spinduliai. Iš visų Vedų aš esu Pranava (Om, pirmapradis kūrybos garsas)”.
Om yra mūsų tikrasis vardas. Vardas, kurio laikomės, yra duotas mūsų tėvų, ir jis apsiriboja mūsų buvimu tik šiame gyvenime.
Net jei kam nors duotas geras vardas, vis tiek žmonės vadinami naminių gyvūnėlių vardais, tokiais kaip Mintu, Pintu ar Džimy. Mergaitės vardas gali būti Padma (reiškia lotusą), labai gražus vardas, bet vis tiek žmonės sakys Padmi, naminio gyvūnelio vardą (juokas).
Todėl šiandien žmonės vadina vienas kitą bet kokiais vardais. Šis vardas nėra tikrasis mūsų vardas. Mūsų tikras vardas yra Om. Jis buvo mūsų vardas prieš gimstant, ir toks bus mūsų vardas po mirties. Vieną dieną mes visi ištirpsime į Om.
Ar galvoji, kad gamta arba žemė yra mirusi, kai ji pagimdė ir išlaiko milijardus sutvėrimų nuo amžių? Ne! Ši žemė yra labai gyva, dėl ko mes ją vadiname savo motina arba Bū Dėvi
Sikhizme yra Guru Nanakdėvdži malda: “Ėk Onkar (Dievs yra vienas), Satnam (Jo vardas yra Tiesa), Karta-Purakh (Jis yra Kūrėjas)”.
Tai reiškia, kad Om yra vienas ir vienintelis tikras vardas, ir viso buvimo priežastis.
Bet yra neišmanančių žmonių, kurie sako: “Mes netikime į Om, mes tikime į Omkar”. Koks skirtumas tarp jų? Nėra skirtumo.
“Om yra visų vedų esmė, ir būtent tai aš esu”, tai sako Viešpats Krišna Ardžunai.
Negali būti žinių pažangos be Om. Vedų giedojimas prasideda Om ir taip pat baigiasi Om. Vedos yra pats Om plėtimasis. Om yra visos kūrybos esmė.
Garsas yra savybė, siejama su Erdvės elementu. Todėl šiame sakinyje Viešpats Krišna sako: “Aš esu garsas erdvėje viso, kas kalbama ir perduodama. Aš taip pat esu gebėjimas, kuriuo apdovanotas žmogus. Taip kaip moteris apibūdinama savo švelnumu ir motiniška prigimtimi, pažink Mane kaip vyriškumą (nusakomą jėga, įgūdžiu ar pastangomis) vyre”.
Kitame sakinyje Jis sako: “Punjo ganda prtivjam ča tėdžas časmi vibavasau. Dživanam sarva-bhūtėšu tapas časmi tapsvisu”. (7 Sk. 9)
Kvapas yra savybė, siejama su Žemės elementu.
Mes galvojame, kad sugebame patirti kvapus dėl Oro elemento, bet taip nėra. Taip kaip saldumas yra cukraus savybė, drėgmė yra vandens savybė, karštis yra ugnies savybė, taip pat kvepėjimas yra Žemės elemento savybė.
Todėl Viešpats Krišna sako: “Aš esu Žemės elemento aromatas; aš esu Ugnies elemento karštis, ir aš esu gyvybinė jėga, esanti visuose sutvėrimuose. Ar tai būtų geras asmuo ar blogas asmuo, ar liūtas, katė, žiurkė ar asilas, kur tik atrandi gyvybę, aš esu pagrindinė tos gyvybės priežastis. Visa tai esu aš. Aš esu tapa(atgaila) išmintingųjų išminčių. Aš esu užuojauta ir valia visuose asketuose ir išmintinguose išminčiuose”.
(Click Here to Continue Reading.)
(Note: The discourse was given in Hindi. Above is a translation of the orginal talk.)
