Meditacija spinduliuoja meilę tavyje - iš vidaus į išorę

Meilė nėra jausmas; ji yra pats tavo buvimas - Šri Šri Ravi Šankaras.

Tačiau mes toliau siekiame meilės visą savo gyvenimą. Ironija (priešybė), ar ne? Jei meilė yra pats mūsų buvimas, jei iš to mes sudaryti, tada kodėl mes ieškome meilės išorėje? Kodėl mes grindžiame savo laimę kažkieno kito meile mums? Ir jei mes pilni meilės, ko mums vis dar trūksta?

Kaip uždegta žvakė gali uždegti kitą žvakę, tik tas, kuris turi, gali duoti. Tas, kuris yra meilė gali uždegti meilę - Šri Šri.

Štai Aješos, 20 metės merginos studijuojančios inžineriją istorija žinomame koledže, istorija. Vienintelei turtingų tėvų dukrai Aješai buvo suteikti visi turtai, apie kuriuos ji galėjo tik pasvajoti. Bet ji nebuva laiminga. Jai visuomet kažko trūko. Jos širdyje buvo keistas ilgesys. Keista, nes giliai viduje ji norėjo draugų, norėjo būti mylima. Ji jautė, kad niekas nemyli jos, todėl ji neleisdavo niekam priartėti. Palengva, ji pradėjo jaustis prislėgta.

Tada jos mama supažindino ją su meditaciją. Kadangi Aješai pasakė, kad visa tai “būti su savimi”, ją lengva buvo įtikinti įsijungti į Sahadž Samadhi meditacijos kursą. Po beveik mėnesio kasdienių praktikų Aješa dalijasi, kad ji daugiau nebebuvo prislėgta, ir tapo labiau mylinti ir draugiška su supančiais žmonėmis. Su giliu pasitenkininmu širdyje už viską, kuo gyvenimas apdovanojo ją, Aješa dalijasi: “Meditacija užpildė trūkumą mano gyvenime. Pilna džiaugsmo ir teigiamumo savyje aš pradėjau mylėti save su visais savo trūkumais. Tai suteikė man sugebėjimą priimti kiekvieną aplink save, spinduliuoti tuo pačiu dėmesiu kitiems. Mano veidas paprasčiausiai atspindėjo daugiau jausmų, kuriuos jaučiau viduje - laimę, pasitenkinimą ir meilę.”

Jei esi mylintis, tada esi laukiamas visur pasaulyje. Jei jauti ir esi viena su žmonėmis visur, kur eini, tada žmonės pasiruošę padaryti dėl tavęs viską. - Šri Šri.

Džonas buvo puikus to pavyzdys. Savo penktame dešimtmetyje jis nutarė prisijungti prie konsultavimo firmos, paprasčiausiai užmušti laiką. Komanda, su kuria jis turėjo dirbti, pirmiausia susidarė iš jaunų vyrų ir moterų, kurių amžius buvo tarp 20 ir 35 metų. “Jie visi truputį atsargiai sutiko šį naują ‘seną’ komandos narį. Bet aš neturėjau tokių išlygų.” Džonas buvo jaunas širdyje, pilnas energijos, gyvenimo ir meilės. Dėl savo linksmos ir mylinčios prigimties, jis sugebėjo įnešti juoko bet kokiomis aplinkybėmis, ir visus aplink priversti raitytis iš juoko. Greitai visi jo komandos nariai pradėjo mėgautis jo malonia draugija ir praleisti vis daugiau ir daugiau laiko aplink jį, jausdami meilę ir jaukumą.

Dalindamasis savo linksmos asmenybės paslaptimi Džonas sako: “Aš kasdien medituoju, ir meditacija sukelia šį spindėjimą mano veide, meilę ir žavesį , kurie pritraukia žmones, nepaisant mano subrendusio amžiaus.”

Šios dvi istorijos sako viena: meditacija turi sugebėjimą išgauti džiaugsmą ir meilę, įdėtus giliai tavyje. Tik tada, kai yra vidinis džiaugsmas ir ramybė, jis atsispindi išoriniame pasaulyje. Kai šios emocijos pradeda spindėti paviršiuje, tu natūraliai jauti, tarsi dalintumeisi jomis su kiekvienu šalia. Tau tampa patogiau su žmonėmis ir atvirkščiai. Tai yra meditacijos stebūklas, kurį tik reikia patirti asmeniškai.