Pancha Kosha meditacija
Senovės išminčiai ištyrinėjo mūsų būties gelmes ir suteikė mums žinių apie Pancha Kosha (penki dėsniai), kurie kreipiasi į kiekvieną žmogiškos būtybės lygmenį.
Pancha Kosha apima:
1. Maistą (Annamaya Kosha)
2. Kvėpavimą (Pranamaya Kosha)
3. Protą (Manomaya Kosha)
4. Intelektą (Vijnyanamaya Kosha)
5. Palaimą (Anandamaya Kosha)
Jogos kelias yra kelionė į vidų link savo tikros prigimties suvokimo. Pancha Kosha meditacija nuveda į šią kelionę švelniai nukreipdama dėmesį į penkis dėsnius.
Yra ieškotojo istorija, kuris perėjo penkias pakopas - vedamas savo Guru.
Šis epizodas rodo, kad:
Žinių, disciplinos, intuicijos, patirties ir atsidavimo derinys yra būtinas savo ir vienio su visa kūrinija suvokimui.
Ieškotojas yra drąsinamas pasitikėti savo paties patirtimi ir paaštrinti savo intuityvų suvokimą.
Tai yra patyrimo kelias - subtilus ir gražus - priešybė sausam teoritizavimui ir retorikai.
Prieš tūkstančius metų, gražiame atsiskyrėlio būste viduryje miško, gyveno Guru. Tarp daugybės jo talentingų mokinių, gal būt talentingiausias buvo jo sūnus, nors Guru nerodė jam jokio palankumo.
Vieną dieną berniukas pagarbiai priėjo prie savo mokytojo. Kai jam leido paklausti, jis pagarbiai paklausė, „Kas yra Dievas?“
Guru atsakė: „Dievas yra maistas“ ir nutilo.
Berniukas spėliojo, ką tai galėtų reikšti… galbūt tai, kad jis privalo studijuoti ne tik maistą, bet taip pat visus kūniškus reiškinius aplinkoje, ir suprasti tikrą medžiagos prigimtį. Ėjo ilgi metai, kai jo stebėjimas gilėjo, ir pagaliau jis padarė išvadą, kad ten buvo daugiau Dievo nei medžiagos.
Dar kartą jis priartėjo prie savo mokytojo ir paklausė: „Kas yra Dievas?“
Šį kartą išminčius atsakė: „Prana (gyvybinė energija) yra Dievas (Brahman).“
Šį kartą berniukas pasinėrė uoliai studijuoti prana, užvaldydamas gyvybinės energijos valdymo technikas per pranajama ir susijusias disciplinas. Po kelių metų, jis nuėjo pas savo mokytoją dar kartą ir pagarbiai pakartojo klausimą: „Kas yra Brahman?“
„Dievas yra protas“, sudainavo Guru ir dar kartą nugrimzdo į meditaciją.
Palikdamas tai savo talentui, mokinys nešvaistė nei minutės, bet giliai paniro į meditaciją patirti proto ir sąmonės. Nutildydamas proto virsmą iš žemų dažnių aukštais, jis parengė save dar kartą gauti geriausią, ką gali meistras pasiūlyti.
„Dievas yra sumanumas“, buvo kita žinia, kurią jis gavo iš Guru keliems kitiems metams.
Šį kartą jis sugebėjo išmatuoti gelmes intuityvio suvokimo ir išpainioti savęs pažinimo paslaptis, kurios tapo Indijos dvasinės minties amžiams pagrindu. Bet dar buvo vienas žingsnis, kurį reikįjo žengti. Todėl jis dar kartą paklausė savo mokytojo, šį kartą su tikro ieškotojo pasitikėjimu: „Kas yra Dievas?“
Su patenkinta šypsena ir begaline meile mokytojas atsakė: „Dievas yra palaima!“
Kai subrendęs ieškotojas pasiknaisiojo palaimos patiryje, jis visiškai joje ištirpo, dieviškojo įsisąmoninimo ekstazė tapo pačia jo būtimi ir tokiu būdu jis tapo nušvitusiu.
