Ši sąmonė, kuri tapo smegenimis, kuri tapo vidiniais gebėjimais arba organais, turi begalinę galią. Viena mintis kilo prote padaryti televiziją, ir ta mintis pasireiškė kaip televizija. Visa įmanoma pažanga bet kurioje srityje, ar moksle, ar mene, kurią tu matai, prasidėjo kaip mintis, kilo šiame intelekto vandenyne.
Žmonės kalba apie mokslo susitikimą su dvasingumu arba dvasingumo ir mokslo suėjimą. Tai yra tokia nesubrendusi, vaikiška formuluotė. Dvasinės žinios yra mokslas, ir mokslas niekada negali būti nutolęs nuo dvasinių žinių, nes vien tik dvasia gali atnešti mokslą. Tai yra dvi tos pačios monetos pusės; net netinka taip sakyti. Tai yra vienas ir tas pats. Viena sąmonė per pojūčius suvokia, eina į išorę ir suvokia, patiria. Tai yra protas.
Ta pati sąmonė, ką jis suvokė, išsaugo įspūdžius. Tai yra Čita (pasąmonė). Ir ta pati sąmonė ten sėdi ir sprendžia: “O, aš to noriu, aš to nenoriu. Man patinka tai, man tai nepatinka.” Tai yra Buddhi, intelektas. Ir ta pati sąmonė sako: “Aš, aš, aš, man, mane.” Tai yra ego.
Kai tu miegi, tavo ego yra ištirpęs, tavo protas ilsisi, tavo intelektas ilsisi. Veikia tik Čita. Tada sapnai paprasčiausiai sklando, kai kurie prisiminimai tiesiog sklando, ateina ir nueina. Sapnas tėra Čitos veikimas, likę trys ilsisi. Ego ilsisi. Giliai miegant net Čita ilsisi, ego pilnai ilsisi. Budrioje būsenoje visi keturi veikia daugiau ar mažiau.
Meditacijoje Čita budri, protas prislopintas, intelektas budrus, ir ego yra sunaikintas. “Aš” yra išsiplėtęs arba ištirpęs. “Čita - Nurdimate”. Ši sąmonė sukuria kūną. Tu galvoji, kad kūnas sukuria sąmonę? Ne! Sąmonė sukūrė kūną. Jei sąmonės nebūtų gemale, gemalas niekada neaugtų. Planetos juda aplink saulę. Vien pats saulės buvimas verčia planetas suktis aplink. Tokiu pat būdu sąmonės buvimas, nors ji tiesiogiai neįsitraukusi, vien jos buvimas verčia kūną augti. Ir kūnas yra niekas kita, kaip “Čita Murti”.
Ištrauka iš Šri Šri Ravi Šankaro kalbos apie Jogasara Upanišadas
