Didžiąją gyvenimo dalį mes gyvename trimis samonės būsenomis: būdravimo, sapnavimo ir miegojimo. Sąmonės būdravimo būsenoje mes patiriame pasaulį penkiais pojūčiais, kuriais siekiame pakylėjimo ir džiaugsmo. Jei bet kurio vieno pojūčio nėra, visas to pojūčio matmuo prarandamas. Kai tu negali girdėti, tu prarandi visą garsą. Panašiai, kai tu negali matyti, tu prarandi visus gražius vaizdus ir spalvas. Taigi, pojūtis yra svarbesnis ir didesnis už pojūčio objektą.
Protas yra aukštesnis už pojūčius; jis yra begalinis, turi daug troškimų, bet pojūčių sugebėjimas mėgautis yra ribotas. Godumas nori vis daugiau ir daugiau pojūčių objektų. Net jeigu tu sugebi mėgautis tik ribotu kiekiu per savo skirtą gyvenimo laiką, tu nori viso turto pasaulyje.
Per daug svarbos suteikimas pojūčių objektams veda į godumą; per daug reikšmės suteikimas pojūčiams veda į gašlumą; ir per daug reikšmės protui ir jo troškimams veda į maniją.
Mes laikomės proto idėjų ir norime, kad dalykai vyktų tam tikru būdu. Taip jie kliudo mums suvokti begalinę sąmonę, kuri yra mūsų dalis. Visi proto pojūčiai nėra blogi; išmok atskirti ir suvok, kas vyksta visą laiką taip, kad būtų aišku. Tai yra pirmas žingsnis link aukštesnės sąmonės būsenos.
Būdravimo būsenoje tu nuolat įsitraukęs į žiūrėjimą, valgymą, darbą ir kitus užsiėmimus. Miegojimo būsena tu visiškai išjungtas ir bukas. Bukumas ir sunkumas užsitęsia net atsibudus. Kuo daugiau miegi, tuo bukesnis jautiesi, nes daug energijos išleidžiama miegant. Sapnavimo būsenoje tu nei miegi, nei būdrauji. Čia tu nei jautiesi besiilsįs, nei suvoki savo supančią apilnką.
Aukštesnė sąmonės būsena yra kažkur tarp būdravimo, miegojimo ir sapnavimo būsenų. Čia mes žinome, kad “esame”, bet mes nežinome “kur” esame. Šios žinios, kad aš “esu”, bet nežinau “kur” esu arba “kas” esu, vadinasi Šiva. Ši būsena suteikia giliausią įmanomą poilsį, kurį žmogus gali patirti. Ir tu gali tai pasiekti.
Meditacija neleidžia įtampai įeiti į sistemą ir taip pat paleidžia susikaupusią įtampą. Įsisavinus meditaciją į kasdienį gyvenimą, viduje išaušta aukštesnė kosminė sąmonės būsena. Kosminė sąmonė suvokia visą visatą kaip dalį savęs. Tada meilė teka tarp mūsų ir pasaulio, suteikdama mums galių įveikti prieštraujančias jėgas ir neramumus. Pyktis ir nusiminimai tampai praplaukiančiomis emocijomis.
Aukštesnė sąmonės būsena staiga nenutiks vieną gražų rytą. Sąmonės sodinukas yra tavyje - augink jį dvasinėmis praktikomis, tokiomis kaip meditacija. Kai kurios kokoso plamės duoda derlių po trijų metų, kai kurios po 10 metų. Ir tos, kurios niekada nebrandinamos, niekada neduoda derliaus, jos paprasčiausiai egzistuoja.
Aukštesnių sąmonės būsenų pasiekimas nereikalauja sudėtingos strategijos; tiesiog išmok meno paleisti. Žinių, supratimo ir praktikų santaka padaro gyvenimą pilną. Kai tu augi į aukštesnes sąmonės būsenas, tavęs daugiau neišveda iš pusiausvyros situacijos ir neramumai. Tu tampi stiprus, tačiau švelnus - subtilus ir gražus asmuo, sugebantis suderinti įvairias vertybes gyvenime, nekeldamas sąlygų. Kai tavo sąmonė atsiveria ir tu pakylėji fiziškai, protiškai ir dvasiškai, gyvenimas tampa vertu gyventi.
Pirmą kartą spausdinta The Times of India
