Tęsia nuo praeito Meditacijos paslapčių laiško …
Kl-1 Ar galite pakalbėti, kaip atsidavimas perkeičia ego tam, kad suvoktum tikrąjį Aš?
Šri Šri Ravi Šankaras: Klausyk, kas yra atsidavimas? Tai yra meilės būsena. Kas yra ego? Tai yra atsiskyrimo ir ribos; sienos; tapatybės pojūtis. Meilė siekia ištirpdyti tapatybę, meilė siekia įsiliejimo. Ego nori išlikti vienšališkas. Taigi jie vaidina skirtingas roles ir gali sugyventi skirtingu laiku. Taigi kai yra meilė, tą akimirką nėra ego, ir kai yra ego, tą akimirką nėra meilės. Kai nori prisiimti iššūkį, meilė neveikia, veikia ego. Ego gali priimti iššūkius. Bet kai nori atsipalaiduoti ir pasilinksminti, tuo metu ego neveikia, veikia meilė. Ar supranti, ką sakau? Būtent todėl gamta įdėjo į tave abu dalykus, ji įdėjo taip pat meilę ir taip pat ego. Bet jei esi užstrigęs ego, tai tarsi užstrigti batuose. Tu nežinai, kaip nuimti juos nuo savo pėdų. Tada prausiesi su batais, tada miegi su batais. Turėtum žinoti, kada nusiimti batus ir jaustis kaip namie. Taigi meilė yra pirmas dalykas, kuris nutiko gyvenime. Kai tik gimsta vaikas ir atmerkia akis, ir žiūri į mamą, yra meilė. Tuo pačiu pirmu žvilgsnis jis priima meilę iš motinos ir duoda meilę motinai. Bet ego ateina, kai sukanka trys metai. Tapatybė tampa labai stipri po trijų metų, ir tada ji auga ir kartais asmuo užstringa tame. Bet kai tu tampi labai senas; dauguma pensininkų, jei pažiūrėsi, juose nėra ego. Jie tampa vėl tarsi vaikai. Po 90 sunkiai kas nors gali išlaikyti savo ego. Iki trejų metų tu negali jo turėti, ir po devyniasdešimties tu negali jo turėti. Tai beveik kaip seksas; yra tam amžius, po to neįmanoma ir prieš tai neįmanoma. Bet jie visi turi savo vaidinamą rolę.
Kl-2 Sveiki Šri Šri, aš turiu draugus, kurie jaučia, kad ši žemė praėjo virsmo tašką, kai žmonių per daug ir kai kurie gamtos ištekliai sunaikinti, pavyzdžiui vandenynai, atogražų miškai. Daug žmonių jaučiasi praradę viltų ir yra bejėgiai. Sakau jiems, kad yra tobula dieviška tvarka tarp chaoso. Taigi, mano klausimas, ar manote, kad aš tik be reikalo keliu sumaištį, ar planetai ir gyventojams bus viskas gerai?
Šri Šri Ravi Šankaras: Gerai būti susirūpinusiam, bet nereikia būti paranojiku. Yra skirtumas. Jei esi paranojiškas, tu taip pat negali nieko dėl to padaryti, ir tu tik prarandi proto ramybę. Bet tuo pat metu tu negali sakyti: "Nagi gerai, Dievas pasirūpins viskuo ir toliau tęskime, ką darome." Tu to taip pat negali sakyti. "Dievas parūpins mums, net jei išnaudosime šią planetą dar truputį, kažkaip gamta parūpins daugiau." Tu negali to sakyti. Mums, žinoma, reikia rūpintis planeta. Ir žiūrėk, kai atėjo virsmo taškas, šis rūpinimasis taip pat atėjo. Gamta arba tas Didysis protas įdėjo rūpinimąsi į milijonų žmonių protus. Šiandien vis daugiau ir daugiau gyventojų susirūpinę aplinka nei bet kada anksčiau. Ar supranti, ką sakau? Šiandien žmonės susirūpinę net mažuose kaimuose. Nuošaliuose pasauliuos kampuose jie kalba apie žemės išsaugojimą ir organinę žemdirbystę, ir cheminių trąšų nenaudojimą. Šis susirūpinimas prasiskverbė į nuošalias vietoves šiandien. Tuo pat metu, žmonės yra labai paranojiški, pikti ir įaudrinti dėl to. "O, mes naikiname planetą." Aš sakyčiau tiesiog atsipalaiduok. Netapk paranoiku, bet būk susirūpinęs.
Pakal kalbų, pavadintų "Meditacijos paslaptys", kurias Šri Šri Ravi Šankaras sakė 2012 m. balandžio 22 d. Kalifornijoje, seriją. Šie pokalbiai virto žinių lapais.
