11 Nušvitęs

Patanžalio jogos sutros - 11 žinių lapas

Dažnai žmonės, kurie turi beaistriškumą nuolat kaltina pasaulį. Jie bijo pojūčių objektų ir nuolat bėga nuo jų. Jie galvoja, kad tai didelis gundymas. Kaip gali kažkas tave gundyti, jei tu to nevaldai? Pagundos baimė yra dar blogiau.

Tatparam purusharakhyaterguna vaitrushunyam

Dėl tikrojo Aš žinių asmuo yra aukštesnėje būsenoje, abejingas savybėms.
- 16 Patanžalio jogos sutra

Kai tu pažįsti savo būties prigimtį kaip visišką palaimą, visišką malonumą, net gunų baimė, pasaulio baimė ir pojūčių baimė išnyksta. Tai tarsi diabetikas bijotų saldumynų. Net žiūrėjimas į saldumynus jį gąsdina. Tai yra uždrausta. Tas, kuris rado saldumą savyje, ar yra saldumynai ar nėra priešais tokį asmenį, jam jokio skirtumo. Tai yra paramavairagja arba aukščiausia beaistriškumo rūšis, kur žmogus neišsigąsta ir nebėga nuo pasaulio, bet būdamas pasaulyje, išlieka visiškai nešališkas. Centruotas. Net nesakyk žodžio nešališkas, nes jį labai iškraipė. Sakyk centruotas.

Žmonių mintys apie nušvitimą yra labai juokingos

Kiekviena kultūra, kiekviena religija turi savo įsivaizdavimą. Krikščionių kultūroje, turtingas žmogus negali būti nušvitęs. Neįmanoma. Turi skursti, kad būtum nušvitęs. Krikščionio supratimu Rama negali būti nušvitęs! Net kupranugaris gali pralįsti pro adatą, bet ne turtingas žmogus!

Prieš daug metų keliavau iš Bangaloro į Delį. Sutikau krikščionių kunigą oro uoste. Jis pažiūrėjo į mane ir aš atsakydamas nusišypsojau. Jis priėjo pakalbėti su manimi ir pasakė: "Aš jaučiu tarsi kalbėčiau su tavimi, mano brangus broli. Tu atrodai puikus žmogus." Jis paklausė manęs, ar aš tikiu į Jėzų, ir aš pasakiau taip. Jis truputį suglumo. Jis paklausė dar kartą to paties, ir aš atsakiau vėl taip. Tada jis paklausė, ar aš Indusas. Ir aš atsakiau: "Galbūt". Jis tada paklausė, ar aš tikiu į Krišną, ir aš atsakiau taip. Tada jis pasakė: "Bet kaip gali Krišna būti Dievas? Jis vogė sviestą. Jis buvo vedęs. Kaip gali kažkas būti vedęs ir vogti sviestą ir viską ir būti Dievu? Jis nėra tas, kuris gali išgelbėti. Žinai, Jėzus yra vienintelis kelias. Aš prieš tai taip pat buvau Indusas ir dabar tapau Krikščioniu. Nuo to laiko, kai tapau Krikščioniu, viskas vyksta. Jėzus rūpinasi manimi. Sakau tau, geriau tapk krikščioniu."

Kaip Krišna gali būti nušvitęs? Džainistai negalvoja, kad Krišna yra nušvitęs. Jis sukūrė karą. Ardžuna ruošėsi pasitraukti, tapti sanjas ir atsisakyti pasaulio. Krišna praplovė jam smegenis ir privertė kovoti. Krišna buvo atsakingas už šį didelį karą. Kaip jis galėtų būti nušvitęs? Vogti sviestą, turėti tiek daug žmonų. Neįmamona!

Džainistai negalvoja, kad nušvitęs asmuo, sadu, turėtų kada nors vilkėti drabužius. Jų supratimas apie nušvitusį, kad tai yra asmuo, vaikštantis nuogas. Tas, kuris nėra nuogas, yra mažiau nuostabus. Kas žino, kas nutiks? Kokie troškimai jam kils? Ar jie yra be geidulių ar ne, kaip tu žinosi? Koks yra įrodymas? Džainizmo sadus yra nuogi. Jie nedėvi jokių drabužių. Jie yra laikomi nušvitusiais. Toks jų nušvitimo supratimas. Jie paprasčiausiai nelaiko nušvitusiais tų, kurie valgo du kartus per dieną. Tas, kuris taip pat mėgaujasi maistu, iš viso nėra nušvitęs. Ar gali šventasis valgyti šokoladą? Tada jis nėra šventasis!

Budistai turi savo pačių supratimą, kuris yra ir kuris nėra nušvitęs. Tas, kuris dainuoja, šoka, žiūri į visą pasaulį, suteikia pasauliui malonumą yra nenušvitęs. Tas, kuris susitinka su savo šeima, ir sėdi su savo šeima aiškiai nėra nušvitęs. Aš mačiau daug tokių vadinamų sanjas. Jie taip bijo, kad negali susitikti su šeima. Jie pabėga nuo savo šeimos ir bijo, kad prisirišimas prie šeimos gai bet kada atsirasti.

Aš pažįstu tokį vadinamą sanjasi, kuris nesusitinka su savo motina. Jis susitiks su kiekvienu, išskyrus vargšę seną moterį, kuri yra jo motina! Ką ji padarė? Jis jos nesutiks. Ji turi 70 metų ir verkia, ir verkia. Taip vadinami sanjasis, vienuolės, broliai, tėvai elgiasi taip, nes toks jų supratimas. Kai tu gali mylėti kiekvieną, kodėl negali matyti savo šeimos narių toje pat šviesoje? Daug sanjasių praeina šį sunkumą savo galvose dėl nematymo savo šeimos. Tai tėra nušvitimo sampratos. Pagrindinė esmė, kuri užmiršta, yra beaistriškumas arba centruotumas. Būti centruotu, nepaisant nieko, yra antras esminis principas jogoje. Tai yra vairagja.

Kitą savaitę: Gurudev dalijasi meilės išsaugojimo paslaptimi.

<< If you have whatever you wanted, then are you happy?

Patanjali yoga sutra introduction >>

 

(This is part of a series of knowledge sheets based on Gurudev Sri Sri Ravi Shankar's commentaries on Patanjali Yoga Sutras.)