"Tatra ahimsa satya steya brahmacharya parigraha yamaha'' (II Sutra 30)
Tatra = čia; Ahimsa = nežiaurumas; Satja = tiesa; Astėja = nevogimas; Brahmačarja = judėjimas Brahmane; Aparigraha = nekaupimas; jamaha = yra jamos arba savitvardos.
"“Nežiaurumas, tiesa, nevogimas, judėjimas Brahmane, nekaupimas yra penkios jamos.”
Ahimsa - nežiaurumas, Satja - tiesa, astėja – nevogimas, brahmačarja - - judėjimas brahmane, judėjimas didybėje, aparigraha - nekaupimas. Tai yra penkios jamos.
"“Džiti dėša kala samaja navačinaha sarvabouma mahavratam” '' (II dalies Sutra 31)
Džiti = gyvenimo sąlygos; Dėša = valstybė; Kala = laikas; Samaja = aplinkybės; Sarvabhouma = visuotinės; Mahavratam = didis įžadas.
“Didieji įžadai yra visuotiniai, ir jų neriboja gyvenimo sąlygos, valstybė, laikas ir aplinkybės.”
Tai yra puikiausi žodžiai, nes jie yra pritaikomi visose vietose, visais laikais, visiems žmonėms, visur visą laiką be jokių išimčių. Yra tam tikri dėsniai, kuriuos galima pritaikyti tik tam tikriems žmonėms, tam tikrose vietose, tam tikru laiku. Jie nėra visuotiniai. Bet šitie penki principai yra visuotiniai. Gyvūnas netampa žiaurus be priežasties. Laukiniai gyvūnai medžioja tik tada, kai yra alkani ir kai nori valgyti. Jie tiesiog neina ir nemedžioja arba kanda ką nors iš malonumo. Bet žmonės tai daro. Jie eina medžioti be jokios priežasties. Pitonas suvalgo vieną žiurkę per mėnesį ir viskas. Jis miega visą mėnesį. Užtenka vos vienos žiurkės. Nors jis yra bauginantis ir pavojingas, jis gali praryti ožką ar suvalgyti ką nors didesnį. Jis gali išlikti kelis mėnesius nieko nedarydamas. Jis neužgaus ir nenužudys jokio kito gyvūno. | Celebrate every Wednesday as Patanjali Day!Receive a fresh Patanjali knowledge sheet every
|
Bet žmonės Dievo vardu, meilės vardan, žudo vienas kitą. Beprasmis smurtas paplitęs pasaulyje vardan valstybės, vardan religijos, vardan rasės. Tai yra visiška nesąmonė. Tai yra visiškas viveka nebuvimas, visiškai jokios išminties. Žiaurus žmogus negali nieko klausyti. Jo ausys užsikimšę. Kodėl kyla žiaurumas? Kaip jis kyla? Tai dėl nusivylimų. Protas nusivilia, ir nusivylimas kaupiasi. Kyla didelis klaustukas. Tas pats klausimas pavirsta žiaurumu: “kodėl, kodėl, kodėl?” Jis įtraukia supančią aplinką. Minia įvykdo žiaurumą. Atskirai vienas asmuo gali nesugebėti įvykdyti to žiauraus veiksmo, bet kai tas asmuo yra minioje, jis veikia karu. Viveka yra tada, kai asmuo imasi nežiaurumo: “Aš nenužudysiu jokio gyvūno, jokios gyvybės šioje planetoje. Sąmoningai ar nesąmoningai”. Jau tau nežinant tu naikini daug sutvėrimų. Tu eini, ir daug skruzdėlių miršta tau po kojomis. Tu nieko nežudai. Tai tik vyksta. Bet ketinimas sunaikinti ką nors, ketinimas įvykdyti žiaurumą gali sunaikinti tavo patį pagrindą, tavo pačią šaknį. Šio ketinimo būti žiauriu atsisakymas yra ahimsa.
Tada satja. Tai yra būti su tuo, kas yra dabar, būti su tuo, kas nesikeičia. Žinoti, kad kažkas giliai manyje nekinta. Satja nereiškia kalbėti tiesą. Ar supranti, ką sakau? Satja yra pilnas įsipareigojimas tiesai. Tai nėra vien žodžiai. Deja žmonės klaidingai supranta satja vien kaip žodžių sakymą. Daugelis žmonių stačiokiškumą laiko tiesingu. Koks ahimsos rezultatas? Mokslininkas Patanžali pateikia gražų apibūdinimą.
<< Kitimas neišvengiamas >> << Pasaulis yra Nušvitusiojo dalis! >>
(This is part of a series of knowledge sheets based on Sri Sri Ravi Shankar's commentaries on Patanjali Yoga Sutras.)
Click Here for more Yoga Articles
