Joga

65. Aštuonios jogos šakos

Žmogaus sąmonė yra kaip sėkla. Sėkla gali tapti medžiu, lapais, šaka, vaisiais, gėlėmis, daugintis, taip pat ir žmogaus protas. Sėklai reikia tinkamo pagrindo, tinkamų sąlygų, šviesos, vandens, tinkamos dirvos išdygti ir sužydėti. Ar ne? Panašiai žmogaus sąmonei ir žmogaus protui. Arba sėkla gali metų metus snausti, išlaikydama savyje galimybes, arba pradėti žydėti, dygti. Žmogaus sąmonės sėklos dygimas yra viveka, sugebėjimas atskirti. Laisvė ateina kartu su viveka, atskyrimu.

Visas kitas rūšis šioje kūryboje pilnai valdo gamta. Jiems nereikia atskyrimo, ir jie neturi laisvės. Taigi jie niekada nesulaužo gamtos dėsnių. Žmogaus protas, žmogaus sąmonė turi galimybę išsilaisvinti, jam duota laisvė, ir taip pat duotas atskyrimas. Per viveka, išmintį, atskyrimą žmogaus protas, žmogaus sąmonė gali daryti pažangą, arba ji gali išlikti ten, kur yra. Dažniausiai tu nesurasi nei vieno gyvūno, kuris persivalgytų. Jie iškreiptai nesimaitina. Kaip taisyklė gyvūnai valgo ir poruojasi tik tada, kai ateina laikas. Jie valgo laiku. Jie ilsisi laiku. Jie neturi pasirinkimo. Bet žmonės turi laisvę valgyti, kada nori, daryti, ką nori. Ši laisvė kartu duota su atskyrimu, kartu su išmintimi, kartu su veiksmo pasekmėmis. Žiniomis apie veiksmo pasekmes, kad žmonės gali pasirinkti ir vadovautis gyvenime išmintimi. Ar suprantate, ką sakau? Žmogaus gyvenimo būdingas bruožas tas, kad gyvenimą valdo viveka, išmintis, atskyrimas.

Kaip tai turėtų iškilti? Kaip tai turėtų būti pagerinta? Kaip priversti sėklą sudygti? Kaip paversti sodinuku? Kai medelis išdygo, jį reikės laistyti vėl ir vėl, kol jis užaugs. Sėkloje yra galimybė. Bet jei ji nėra laistoma, tada galimybė išlieka galimybe ir nepasireiškia.

Čia Patanžali įsikiša ir sako:

“Joga anga anuštanat ašudhi kšajė jnanadi Aptiravivėka khatėhė” (II sutra 28)

joga = joga; anga = šakos; anuštanat = kurias praktikuojant; ašudhi = užterštumas; kšajė = sunakinamas; jnana = išmintis; diAptihi = šviesa; viveka = atskyrimas; khjatėhė = žinios.

“Nepertraukiamai praktikuojant aštuonias jogos šakas, nešvarumai yra sunaikinami ir išminties šviesa, atskyrimas spindi.”

Joganuštanad, praktikuojant aštuonias jogos šakas, stebint jogos šakas, per jogą, ašudikšajė, užterštumas suvaržomas arba sunakinamas. Jnana dėptihi, vivėka, išmintis spindi. Kevalas yra stiprus. Daigas juda per jį, ir pasirodo javai.

Dabar, kokios yra jogos šakos? “Jama nijama asana pranajama pratjahara dharana djana samadhi aštou angani.

“Jama nijama asana pranajama pratjahara darana djana samadhi ajoaštav angani” (II sutra 29)

jama = susilaikymas; nijama = laikymasis; asana = padėtys; pranajama = kvėpavimo reguliavimas; pratjahara = proto maisto pakaitalas; dharan= sugebėjimas susitelkti; djana= meditacija; samadhi = aukštesnės sąmonės būsenos; aštou = aštuonios; angani = šakos.

“Susilaikymas, apeigos, padėtys, kvėpavimo reguliavimas, pakaitalas proto maistui, proto sugebėjimas susitelkti, meditacija ir aukštesnės sąmonės būsenos yra aštuonios jogos šakos.”

Dabar mes kruopsčiai tirsime kiekvienos detales, ir ko galima tikėtis iš kiekvienos jų.

Patanžalio jogos sutros

Joga turi aštuonias šakas, kaip kėdė turi keturias kojas. Joga turi aštuonias kojas, aštuonias šakas; kiekviena sujungta su visuma. Taigi, jei tu patrauki vieną, visa kita ateis. Jei tu patrauksi vieną koją, bus pritraukta visa kėdė. Kai kūnas vystosi, visas kūnas vystosi kartu. Organai vystosi kartu. Ne tai, kad nosis vystosi pirma, o tada išdygsta ausys. Vienu metu vystosi visos pusės, visos kūno galūnės. Būtent todėl Patanžali sako, kad jos visos yra jogos šakos.