Meditacija nėra veiksmas; tai nieko nedarymo menas! Poilsis meditacijoje yra gilesnis nei giliausias miegas, kokį tik gali patirti.
Kai protas tampa laisvas nuo jaudinimosi, tampa ramus ir tylus ir yra taikoje, nutinka meditacija.
Kai protas įsitraukęs į kažkokią veiklą, jis pavargsta. Todėl bet kokia koncentracijos, apmąstymo ar kokios nors veiklos rūšis prote gali sekinti tavo sistemą. Meditacija neeikvoja tavęs, bet tiesiog suteikia gilų poilsį, ir mes užsidarome nuo visų pojūčių veiklų tokių, kaip matymas, klausymas, uostymas, ragavimas. Tai yra beveik kaip miegas, bet ne visiškai miegas. Meditacija nėra koncentracija, ji yra koncentracijos panaikinimas, paleidimas.
Kada tu gali ilsėtis? Poilsis įmanomas, kai tu sustabdei visas veiklas. Kai tu nustoji judėti, dirbti, kalbėti, matyti, girdėti, uosti, skanauti, galvoti, tada tu gauni poilsį arba miegą. Miegodamas tu lieki tik su nevalingomis veiklomis, tokiomis kaip kvėpavimas, širdies plakimas, maisto virškinimas, kraujotaka t.t. Bet tai nėra pilnas poilsis. Kai protas nurimsta, tik tada nutinka pilnas poilsis arba meditacija.
Yra trys mūsų sąmonės būsenos: būdravimas, sapnavimas ir miegojimas; ir ketvirta būsena yra meditatyvi būsena. Tai yra tu esi sąmoningas viduje, tačiau pilnai gilioje poilsio būsenoje. Meditacija nuramina protą, ir suteikia jam gilų poilsį.
Kas nutinka tavo prote, kai tau reikia kažko laukti? Ar pastebi bėgantį laiką? Laukaint, tu stebi kiekvieną praeinančią akimirką, ir pats tas laukimas gali nuvesti tave į meditaciją. Kai tau reikia laukti, tu gali arba nusivilti arba medituoti. Jausti laiką yra meditacija.
Meditacija yra ta kelionė nuo garso į tylą, nuo judėjimo į ramumą. Ji papildo veiklą, nors ji atrodo yra visiškai priešingas veiksnys. Pasauliečiui mes galime suskirstyti viską į septynis būties lygius: kūną, kvėpavimą, protą, intelektą, atmintį, ego ir kitimo atskaitos tašką, kurį mes vadiname "tikruoju Aš". Tu žinai, gyvenime mes pastebime, kad viskas keičiasi. Ir kaip mes pažįstame pokytį, jei nėra atskaitos taško prote? Mumyse yra kažkas, kas nekinta. Tas kažkas, kuris buvo su mumis, mes vadiname tikruoju Aš arba nekintančia mūsų sąmonės puse. Todėl meditacija yra kelionė į nekintančią mūsų tikrojo Aš, sąmonės nuorodą.
Kvėpavimu tu sugebi nutildyti protą žymiai greičiau, ir tu gali daryti tai bet kuriuo metu, bet kur. Įvairių religijų žmonės neprieštarauja, nes kvėpavimas neturi religijos, tautiškumo.
