By Marilyn Galan
Užuojauta yra draugiškumo ir meilės, kuriuos mes turime galią sukurti savo pasaulyje, erdvė. Dažniausiai tai įvyksta tylos akimirkomis. Tai yra minkšta nosinė, kuri nušluosto kito ašaras, po kurios seka juokingas pokštas, kurį papasakoji tiesiog norėdamas pralinksminti ką nors, kad jis vėl šypsotųsi. Prieš mums žengiant pirmą žingsnį į išgijimą skirkime laiko naujos situacijos painiavai ir nerimui nurimti. Kaip joga, taip ir užuojautos išreiškimas yra šio patyrimo dovana šioje planetoje mums ir tiems, kurie yra šalia mūsų.
Kai esame laimingi, mes natūraliai linkę padėti kitiems. Kai mūsų energijos lygis krenta po dienos įtampų sprendimo, tas neigiamumas linkęs įsisukti. Joga gali ir padidinti energijos lygį, ir grąžinti sąmoningumą atgal į kupiną energijos, laimingą būseną. Laiko skyrimas jogai ar meditacijai kelis kartus per dieną padeda mums išlikti užuojautos erdvėje nuo akimirkos iki akimirkos (from moment to moment).
Užuojauta ir dėkingumas
Mažos mergaitės filmuko personažo paveikslas Braškių pyragaičiai su įdaru kabėdavo mano vaikystės kambaryje. Nors aš buvau per maža prisiminti, kada mama pirmą kartą pakabino jį ten, šis paveikslas buvo mano pirmas vaizdas, kai atsimerkdavau iš ryto. Kai Braškė laimingai rinkdavo gėles eidama į mišką, deklamuodavo puikų rimuotą eilėraštį: "Skirk laiko eidama, pamatyti kokia nuostabi šandiena." Išminties blyksnis iš paprastos vaikiškos dainelės tikrai gali pakeisti dienos eigą.
Pavyzdžiui pakelk-mane-aukštyn: Pasiimk popieriaus lapą ir sudaryk sąrašą, dėl ko šiandien būsi laiminga. Dabar, ištęsk savo sąrašą iki 20. Pasakyk man, ar šypsaisi? Puoselėjant šį dėkingumo jausmą kiekvieną dieną, užuojauta ir meilės gausa gali įsišaknyti į mūsų gyvenimus.
Joga užuojautai
Kasdienė jogos praktika gali mums padėti sukurti šį ramybės pojūtį, kuris prilimpa iš dienos į dieną. Jogos praktika taip pat eina toliau nei tik jogos pozos. Praktikuojant jogos kvėpavimo technikas galima galingai nuraminti protą nuo stresų. Kvėpavimas yra tiesioginis emocijų prote rodiklis. Jogos kvėpavimo technika, vadinama Sudaršan Krija, kurios moko Gyvenimo Meno fondas, naudoja kvėpavimą kaip tiesioginį ryšį atpalaiduoti kūną ir protą. Kasdieną praktikuodamas jogą ir Sudaršan Kriją, asmuo gali paleisti susikaupusius neigiamus įspūdžius, kurie gali blokuoti asmens prigimtinę užuojautos būseną.
Užuojauta sau sužydi jogos ir meditacijos metu
Po jogos praktikos, sėdint meditacijoje, protas atsiplaiduoja ir grįžta į tylią ramią prigimtinę būseną. Šiomis akimirkomis, kai akys užmerktos, mes galime atsipalaiduoti sąmoningai nukreipdami dėmesį vidun, leisdami viskam būti "gerai". Tai yra užuojauta sau, patiriama per jogą. Mintys ateina į protą, pojūčiai arba emocijos mirga šiame prote. Visa tai yra gerai, ir mums nereikia nieko su tuo daryti. Tai tėra mintys, todėl mes galime tiesiog pastebėti jas, sėdėdami tylos erdvėje.
Savanoriška tarnystė yra užuojauta veiksme
Tarnystė yra proto, pagyvinto laime, išdava. Turiu seną paauglystės prisiminimą savanoriaujant prieglaudoje po katastrofos. Aš baigiau pagalbos po katastrofų savanorių ruošimo kursus, kai netrukus torandas praūžė per netoliese esantį miestą. Aš laikiausi rankomis su šeimomis, nukentėjusiomis nuo tornado, padėdama jiems užpildyti popierius. Kartais aš švelniai paidavau rašiklį iš jų drebančių rankų, kad užrašyčiau telefonų numerius ir adresus, kurie dabar buvo namai antsparniams ir sugriautiems pastatams. Tai buvo trumpa akimirka, bet kokia radikali akimirka man, penkiolikmetei! Aš suvokiau, kad padedu toms šeimoms žengti pirmą žingsnį į atsigavimą. Kaip šviesos spindulys, šviečiantis mano gyvenime, aš žinojau, kad ši tarnystės patirtis pakeitė mane visam laikui. Įsitraukę į tarnystę, mes užmirštame savo pačių nerimą ir vietoj to susitelkiame į pagalbą kitiems, savo užuojautą paversdami veiksmu.
(Marilyn is a yoga enthusiast who loves to incorporate her inspiration about yoga postures and spirituality into her writing and art.)
