Tęsia nuo laiško apie nelaimės uždangas...
Be meilės savęs tyrinėjimas tampa “kitu sausu” dalyku. Be pasidavimo savęs tyrinėjimas nežavi. Ar supranti, ką sakau? Be atsidavimo, be meilės dvasinis kelias tampa labai sausu tarsi putu polistirolu. Tai tarsi pyragas be saldumo, pudingas be cukraus, duona be druskos arba skonio. Išvarapranidhaana. Kaip gali meilė Viešpačiui nutikti? Kaip ji gali sužydėti?
Pirmas žingsnis matyti Viešpatį kaip atskirą nuo savęs. Pasidavimui reikia dviejų: “Tu esi visų dorybių Viešpats, ir aš esu niekas.” Tame nutinka “išnykimas”. Tada ateina suvokimas: “visa tai esi tu”. Nuo “viskas esi tu” į “visa tai esu aš, aš, aš, aš”. “Šis kūnas yra tavo, ši Visata yra tavo. O Viešpatie! Visa ši visata yra tavo. Ši šypsena yra tavo. Protas su visais savo prieštaravimais yra taip pat tavo. Protas su visu savo grožiu yra tavo”. Pats šis pasiūlymas yra technika, kuri grąžina tave atgal namo. Išvarapranidana. Tai sukelia samadhi, ekstazę, kuri yra meditacija. | Celebrate every Wednesday as Patanjali Day!Receive a fresh Patanjali knowledge sheet every
|
Aukoti žvakes, aukoti smilkalus, aukoti gėles nėra didu. Pasiūlyk kiekvieną kūno dalį, kiekvieną gyvenimo akimirką, kiekvieną įkvėpimą iškvėpimą, kiekvieną mintį - gherą, blogą, malonią, nemalonią, bet kokią. Pasiūlyk visą neigiamumą, visą teigiamumą. Pasiūlydamas visą neigiamumą tampi laisvas. Pasiūlydamas visas tas dorybes, kurias manai turįs, tampi laisvas. Tu netapsi išdidus. Dorybės paverčia tave pasipūtusiu. Dorybės priverčia tave elgtis taip, tarsi tu esi ypatingas.
Tai yra tavo trūkumai, kurie tempia tave žemyn ir priverčia jaustis blogai apie save. Jei tu pradedi jaustis blogai dėl savęs, tu prarandi ryšį su dieviškuoju. Niekas negali sujungti tave su dieviškuoju. Ar supranti, ką sakau? Tai priklauso nuo tavęs, kad jaustumeisi artimas dieviškumui. Tai priklauso nuo tavęs, ar tu jautiesi artimas kam nors, tiesą sakant. Jei net jie nesijaučia tau artimi, tai nesvarbu. Tu turėtum pradėti jaustis jiems artimas. Nesvarbu, jei jie jaučia, kad tu nesi artimas jiems. Kaip tu sužinosi? Tu negali žinoti to vien iš jų elgesio. Pagal tai neteisinga spręsti. Taip yra todėl, kad niekas kitas negali tavęs įtikinti, kad esi brangus dieviškajam, išskyrus tave patį. Nustok lyginti.
Tas pats ir su Meistru. Tu sakai: “O! Tas ir tas yra artimas Gurudžiui ir ne aš, nes jis kalba su jais dažniau ir labiau jiems šypsosi. Jis su manimi nekalba, man nesišypso”. Tai yra tavo iliuzija. Kalbėti arba nekalbėti su Meistru yra nesvarbu. Tu pradedi jausti, kad tu esi vienintelis ir esi jam artimiausias. Tada pamatysi, kad tai prasidės, tu pradėsi žydėti. Kokią sėklą tik tu sėji, tai augs. Jei sėji sėklą: “Aš esu beviltiškas, aš nesu geras”, tada ta “negerumo sėkla” pradės augti.
Dažnai bereikalingos piktžolės auga be jokio veisimo. Tau nereikia įdėti jokių pastangų. Jos tiesiog auga, bet naudingam augalui reikia dėmesio. Piktžolėms nereikia dėmesio. Kai tu jauti, kad daug piktžolių dygsta kiekvieną dieną, visos nenorimos, nereikalingos abejonės, mintys, kurios neturi būti sėjamos. Jos pačios ateina. Save tyrinėdamas (svadjaja), kreipdamas dėmesį tu gali jas pašalinti ir pasilikti tik tas, kurios yra būtiniausios.
>><< Kūnas yra prote <<Kentėjimų uždangos >>
(Tai yra žinių lapų pagal Gurudev Šri Šri Ravi Šankaro Patanžalio jogos sutrų komentarų seriją.)
