Parašė Marilyn Galan
Daugelis mūsų, kurie praktikuoja jogą, žino, kad joga tiesiog gera. Pakalbėk su jogos mokiniu apie tai, kodėl jis pradėjo mokytis jogos, ir jis gali papasakoti tau, kad jis išgirdo iš draugo, kad ji gerai nuramina darbinę įtampą. Kitas yoga dalyvė gali sakyti, kad ji tik norėjo numesti svorio. Kitas norėjo išgydyti nugaros skausmą. Jogos privalumai tęsiasi...
Bet nušvitimas? Ar nušvitimas tikrai įmanomas paprastam žmogui?
Nušvitimas yra nustebimas
Nušvitimas yra nustebimas. Mūsų pačių mintys apie nušvitimą šauna prote: visažinystė, amžina šypsena ir paslaptingas buvimas. Taip, ir tai nebuvo Matricoje, kai filmo herojus išsisukinėja nuo savo priešų sustabdydamas laiką nušvitusioje būsenoje? Kažkaip šios nušvitimo idėjos atrodo truputi per daug antgamtiškos kasdieniam gyvenimui. Gurudev Šri Šri Ravi Šankaras, Gyvenimo meno įkūrėjas sako: "Nušvitimas labai įmanomas eiliniam asmeniui. Kai tik kas nors yra eilinis, paprastas, nekaltas ir natūralus, tai yra nušvitimas."
Mes tikrai pagauname tokios proto būsenos žybtelėjimus. Daugiausiai laiko, ji yra padengta kasdienio gyvenimo įtampų. Kaip tada, kai vaikystės svajonės atmintis sumirga prote. Ji atšliaužia, kai atsakinėjame į elektroninį paštą darbe. "Parašyti dainą? Groti gitara ir dainuoti? Jokiu būdu, aš niekada negalėsiu to padaryti!" tęsiasi kažkur prote užstrigusi kasetė (jei surandi ją, ar gali man pasakyti?) Klaidingi neigiami suvokimai linkę sukurti sąvokas, kurias kuriame apie save, kurios užtveria mus nuo prigimtinės būsenos.
Ir taip, aš tikrai pripažįstu, kad aš tikrai šokinėju po namą grodama su tėvo teniso rakete kaip elektrine gitara. Ar tu taip nedarai?
Sąmoningumo švystelėjimai
Kaip muzikantas, kuris susapnuoja dainą, žino, kad jis turi pasitikėti procesu. Ir jis gali būti truputį bauginantis. Pirma keli žodžiai įgaina formą jo sąmonėje. Tada melodija. Praeina kiek laiko, ir muzikantas stebisi: "Ir tai viskas?" Lėtai, keli gitaros akordai suskama iš kažkur, kas nematoma. Muzikantas užgauna savo gitaros stygas, sekdamas nematomomis instrukcijomis. Netrukus žodžių upė pradeda tekėti, suformuodama dainos žodžius, kurie rimuojasi. Muzikantas laukia kiekvieno naujo žodžio, kad jis atsiskleistų iš erdvės. Tarsi laikui sustojus, gimė nauja daina.
Šioje būsenoje protas pilnai dabartyje. Gurudev Šri Šri Ravi Šankaras nusako jį kaip: "Viskas, kas būtina, atskleidžiama tau taip įprastai ir savaime. Tu tiesiog sėdi, ir daina plaukia per tave."
Joga kuria paslaptį
Jogos praktikavimas yra galimybė padaryti pertrauką nuo užimtos dienos. Joga iš naujo nukreipia mūsų susitelkimą į tylų centrą mumyse. Pasaulis išorėje neatrodo, kad būtų labai svarbus, kai lenkiesi pirmyn, pasitempdamas link savo kojų pirštų. Po visų šių jogos pasitempimų ir kvėpavimo pratimų, kūnas gali nurimti į meditaciją. Kažkas viduje nutilo ir protas atsipalaiduoja. Mes grįžtame į dainos šaltinį.
Jogos disciplina
Įsipareigoję kasdien pasirodyti ant jogos kilimėlio, mes galime suvokti šią atsipalaidavusią būseną. Tie patys smulkūs įvykiai ir aplinkybės, kurios jaudindavo mus labai, tiesiog daugiau mūsų nekankina. Jogos ir meditacijos dėka mes galime suvokti mintis ir emocijas prote žymiai dažniau.
Brendimas jogoje
Toliau praktikuojant jogą ir meditaciją įmanoma labiau įsikurti šiame taikos pojūtyje. Mes įgyjame teigiamą jausmą po to, kai joga stumia mus toliau judėti pirmyn. Gurudev sako: " Žinių užbaigimas nuves mus į nustebimą ir stebūklus. Paslaptys turi būti išgyventos, ne suprastos. Nušvitimas yra buvimo būsena tokia brandi ir nesukrečiama jokiomis aplinkybėmis."
(Marilyn yra jogos entuziastė, kuri mėgsta įtraukti savo kūrybinį įkvėpimą apie jogos padėtis ir dvasingumą į rašinėlius ir meną.)
