Yra kitas pasakojimas. Buvo labai puikus vienuolis, kuris gyveno Himalajuose. Jis galėjo visur laisvai vaikščioti, nes žmonės jį mylėjo, laukė jo. Šis vienuolis eidavo į karaliaus rūmus ir ten kiekvieną dieną valgydavo pietus. Karalienė jam pateikdavo pietus auksinėje lėkštėje ir puodelyje, viską, kas priklauso. Jis tiesiog ten eidavo ir valgydavo , ir po to nueidavo. Tai buvo rutina. Kartą, nutiko taip, kad pavalgęs jis pačiupo sidabrinę stiklinę ir auksinį šaukštą. Jis čiupo juos ir išsinešė. Jis niekam nesakė: “Aš imu tai, aš to noriu”, ar kažką panašaus. Žmonės rūmuose susierzino. Jie galvojo: “jis niekada nieko nepaimdavo. Kas šiandien nutiko? Taip pat niekam nepranešęs jis tik įsidėjo į savo krepšį ir išėjo.” Po trijų dienų jis atnešė puodelį ir šaukštą ir paliko. Tai uždavė dar didesnį galvosūkį. Prieš tai jie galvojo, kad galbūt jam reikia šitų daiktų, ir todėl jis juos pasiėmė, bet jis sugrįžo ir padėjo juos. Jie dar labiau suglumo.
Patanžalio jogos sutrosTada karalius sušaukė visus išminčius ir paklausė jų. “Kodėl tai nutiko. Kodėl jis paėmė ir kodėl grąžino atgal”. Taigi jie viską išsiaiškino. Jie išsiaiškino, kad maistas, kuriuo jį maitino, buvo atimtas iš vagių, iš banditų. Prieš porą dienų keli banditai buvo areštuoti, ir iš jų konfiskuota daug grūdų, iš kurių buvo pagamintas maistas, kurį pateikė šventajam. Ir tai privertė jį pavogti puoduką ir šaukštelį. | Celebrate every Wednesday as Patanjali Day!Receive a fresh Patanjali knowledge sheet every
|
Taigi senovėje žmonės žiūrėdavo į tokius reikalus taip, kad jei kas nors daro kažką neįprasto, išsiaiškindavo esminę priežastį: “kodėl taip nutiko?” vietoje to, kad aptarinėtų, kad šis vienuolis pradėjo vogti, jie klausė: ”Kas privertė vienuolį vogti?” Maistas, kas tą maistą gamino, ir kas buovo negerai? Ir kas nutiko? Jie įsigilindavo į detales ir tada surasdavo priežastį: “O! Štai kokia priežastis? Toks yra atsakymas”.
“Tasja heturavidja” (II sutra 24)
tasja = jo, hetuhu = priežastis; avidja = neišmanymas
“Galvoti, kad šios priežastys yra tavo, yra neišmanymas”
Jei galvoji, kad šios vruttis yra tavo - , tai yra neišmanymas. Koks kelias iš neišmanymo? Tai yra neabejotinas supratimas. Neabejotinos žinios yra prote, kad mano kūnas keičiasi visą laiką. Pasaulis keičiasi visą laiką”. Visa visata yra skysčio formos, yra takumo būsenos. Ji pripildyta kitimo, ir jis vis tęsiasi ir tęsiasi, pats, pagal savo prigimtį. Šios aiškios žinios: “Aš nesu kūnas. Aš esu tikrasis aš. Aš esu tikasis aš. Aš esu nesugriaunamas, nepaliestas, nesusilpnintas tikimybių, šio aplinkinio pasaulio. Šis kūnas yra visas kiauras ir tuščias. Jis kinta, kinta, kinta. Kiekviena dalelė šiame kūne kinta ir kinta, ir kinta! Protas kinta!” Šios neabejotinos žinios yra būdas išeiti iš rato.
<< The world is part of the Enlightened One!>> <<The self is the centre of the whole creation >>
(This is part of a series of knowledge sheets based on Gurudev Sri Sri Ravi Shankar's commentaries on Patanjali Yoga Sutras.)
">
