By Babeeta Chhabra
Kai sėdu valgyti savo pagamintą khičdi (lengvą ryžių ir lęšių košę), pripildytą žaviomis daržovėmis, ant viršaus ištirpęs gy ir žemės pipirai, aš stebiu garuose virtus ryžius iš savo lėkštės su visišku pasitenkinimu... Tai yra šaltas lapkričio vidurys. Aš pažvelgiau į lėkštę, jausdama maisto šilumą savo skrandyje. Įprastai, kai aš esu visiškai alkana, aš galiu visiškai suryti savo lėkštės turinį, sunkiai rasdama laiko kvėpuoti. Bet šiandien buvo kitaip. Aš jaučiausi pilna tiesiog plačioje gamoje spalvų, paguodos kvapą ir seiles varvinančio gy vaizdą ant lėkštės. Tą akimirką aš norėjau, kad kiekvienas mėgtų khičdi taip kaip aš ir ne tik jį sietų su kažkuo vien valgomu, kai sergi ir esi silpnas.
Kičdi yra mano mėgstamas pikantiškas maistas... Aš tikiu, kad tai, kas padaro jį skanų, yra pridedama ypatinga sudedamoji dalis ... meilė.
Man, maisto mylėjimo menas ir meilės, kuri perėjo gaminant maistą, įsisąmoninimas yra "Valgymo joga". Taip pat, jogos jamas pritaikymo įsisąmoninimas gaminant ir valgant maistą.
Atrodo, kad 21 amžiaus lenktynėse valgymo joga slūgsta, kai mes linkstame valgyti maistą skubėdami, naikindami jį mikrobangų krosnelėje, valgydami žaidžiame iPhone'u. Todėl dienos, kai sėdėjome prie šeimos stalo, garsiai melsdavomės ir skirdavome laiko kramtyti, tapo praeities paveikslu. Tačiau, kai pažvelgiame į įvairias kultūras ir tradicijas visame pasaulyje, sėdėjimas ir valgymas kartu yra bendra gija, kuri supina bendruomeninį visuomenės audinį.
Ašramai, bažnyčios, šventyklos, mečetės, sinagogos priima šią valgymo kartu idėją. Todėl klausimas, kaip mes grąžiname šią vertybę į savo užimtus gyvenimus? Pagal Johaną Baig, atlikėją ir sveiko valgymo advokatą iš JAV, "Visuomenė tampa labiau atskirta interneto, Facebook'o, Twiter'io, ir kiekvienas per daug užsiėmęs, žiūrėdamas į savo iPhone'ą. Todėl yra tarpusavio bendravimo ir sutarimo vienas su kitu sumažėjimas... kultūra tampa labiau atskira. Mums reikia įsipareigoti sėdėti kartu su šeima ir draugais ir taip pat susiburti valgyti maistą iš įvairių tautinių mažumų kultūrų tam, kad sužinotume apie skirtingas kultūras per maistą ir iš naujo susijungtume."
Suprasdami jogos jamas arba elgesio normas, galime suvokti savęs ir bendruomenės susijungimą per valgymą.
Jogos ahimsa principo įtraukimas
Svamis Maja (Maja Tivari), garsus Ajurvedos autorius, apibrėžia jogos ahimsa arba nežiaurumo principą kaip "įsipareigojimą saugoti gamtą pasirenkant sveiką maistą" ir gyvenant Ahimsa, asmuo pataiso harmonijos ir nežiaurumo dvasią savyje, kuri suteikia džiaugsmą ir gausą šeimai ir bendruomenei.
Man šis Ahimsos suvokimas yra toks akivaizdus, kai aš valgau iš savo motinos rankų. Net dabar, valgyti maistingą vegetarinį maistą iš savo motinos pirštų sukuria tokį pasitenkinimo viduje jausmą. Iš tiesų, senovės maisto valgymo pirštais paprotys yra ahimsos praktika, kilusi iš mudrų. Tai yra sakyti, kada mes suglaudžaime pirštų galiukus rinkdami maistą, tai skatina penkis elementus ir pakviečia agni arba virškinimo ugnį sužadinti virškinimą. Todėl, kai kiekvienas pirštas yra tęsinys vieno iš penkių elementų, jis padeda perskeiti maistą net prieš suvirškinimą viduje... ar tai ne nuostabu?
Jogos matas: cupped hands
Rankos taip pat buvo vadinamos mūsų "matuojančiu puodeliu" visiems mūsų poreikiams. Net atstumas tarp kiekvieno piršto sąnarių yra matavimo vienetas (angula), kosmoso sukurtas matuoti prieskonius, žoleles. Ajurvedoje, terminas andžali nurodo kiekį, kurį gali išlaikyti dvi rankos, suglaustos kartu. Šri Šri ravi šankaras dažnai tvirtina, kad kai tu suglaudi rankas kartu, tai yra tinkamas maisto kiekis, kurį turėtum suvartoti, norėdamas išlaikyti sveiką pusiausvyrą.
Jogos astėjos ir aparigraha principai
Maistas siejasi su visomis jogos jamomis. Kaip mes nurodėme Ahimsa, taip pat ir Astėja (nevagimo) ir Aparigraha (negodumo) sąvokos. Į nesveiko maisto, nevegetariško maisto ar sukaupto maisto, valgymą galima žiūrėti kaip į savo sveikatos iš kūno "vagimą". Panašiai, kai asmuo nėra godus, valgydamas tinkamą kiekį, tinkamą maisto rūšį geroje vietoje, jis gali užsiimti pasauliu lengvu protu ir kūnu, sugebėti geriau galvoti, judėti ir veikti aiškiau ir sąmoningiau. Todėl, atrodo, kad valgymo joga aprėpia daugiau, nei vien valgymą, kai tu esi alkanas maistui, bet priklauso nuo etikos kodeksų, kurie valdo sveiką, subalansuotą protą, kūną ir dvasią. Man tai paprasčiausiai yra meilės veiksmas, ir meilėje mes negalime kitaip, tik puoselėti tikrąjį Aš. Kam nors Khičdi?
(Šiuo metu gyvenanti Kanadoje, Babita Čhabra moko Gyvenimo meno Šri Šri Jogos ir Šri Šri Natja programų. Nereikia sakyti, kad ji yra maisto mylėtoja!)
