"Sukha anushayi ragaha'' (II Sutra 7)
sukha = malonus patyrimas; anushayi = trauka; ragaha = troškimai.
“Malonių patyrimų trauka baigiasi aistringu troškimu.”
Šis troškimas padaro tave nelaimingu. Patanžali sako, kad tėra penki vargo šaltiniai. Nėra šešto vargo šaltinio. Neišmanymas arba galvojimas, kad tai, kas kinta, yra nekintama. Mes bandome suvaldyti kitų protą, sakydami, kad jie turėtų būti tokie ar kitokie. Kaip tai įmanoma? Kas nors galėjo mylėti tave vakar, bet nebūtinai šiandien, arba rytoj, kas žino? Jie patys nežino. Ar supranti? Mes tikimės nušvitusiojo elgesio iš kiekvieno aplink mus. Tada mes tampame nelaimingi. Tu nesielgi kaip nušvitęs, bet tikiesi, kad visi kiti elgsis kaip nušvitę ir mylės besąlygiškai. Tu nori, kad jie tave mylėtų besąlygiškai. Kai tu to tikiesi iš aplinkinių žmonių, tada tu tampi nelaimingas. | Celebrate every Wednesday as Patanjali Day!Receive a fresh Patanjali knowledge sheet every
|
Tyčia ar netyčia, sąmoningai ar nesąmoningai kiekvienas taip elgiasi. Kiekvienas tikisi besąlyginės meilės iš žmonių, su kuriais susitinka. Argi ne? ir jie net nežino, ko jie tikisi. Bet jie tikisi kažko labai didelio.
Jie siekia Dievo kiekviename. Jie siekia Dievo nematydami, kad Dievas gali būti bet kokiame žmoguje, kokiame jis nori. Jie ieško švento Dievo kiekviename aplink juos esančiame. Nuostata, kaip viskas turėtų būti, padaro tave nelaimingu. Ar supranti, ką sakau?
"Dukha anushayi dweshaha'' (II Sutra 8)
dukha = nemalonus patyrimas (vargas); anushayi= iš to sekantis pasibjaurėjimas; dweshaha = neapykanta.
“Neapykanta ateina su nemalonia patirtimi.”
Neapykanta kyla, pasibjaurėjimas kyla dėl nemalonaus patyrimo. Pasibjaurėjimas taip pat sukelia tą patį vargą, kaip laimė sukelia vargą. Aistringas troškimas ir pasibjaurėjimas abu sukellia vargą. Abhiniveša arba baimė, nepažinto baimė. Nors intelektu viskas yra pažįstama, net didžiuose mokslininkuose yra truputis abhinivešos. Gamta įdėjo visus šituos penkis dalykus į kiekvieną. Dabar, kokie jie gali tapti menki arba kokie jie gali tapti ryškūs? Tai gali padaryti tave išsivysčiusį arba neišsivysčiusį.
"Swarasavahia vidishopi tatharudo abhiniveshaha"(II Sutra 9)
swarasa = savas skonis; vahia = teka; vidishaha = išmintingas; api = net; tatha = tas pats; rudaha = įsikūręs; abhiniveshaha = atsargumas.
“Baimė, turinti savo pačios skonį net išmintingame įsikuria kaip atsargumas.”
Tai neturėtų net vadintis baime. Tai turėtų būti vadinama budrumu. Baimė turi visiškai skirtingą reikšmę. Ji yra budrumo, atsargumo ir baimės mišinys. Savybių panašumas. Būtent todėl Patanžali panaudojo žodį abiniveiša, o ne baja. Baja reiškia baimę. Anglų kalboje nėra tam žodžio.
Abiniveša labiausiai sutirštintoje formoje yra baimė ir blankiausioje formoje, atskiestoje formoje yra rūpinimasis. Tu eini ežero pakraščiu ir tu atsargiai statai žingsnius taip, kad neįkristum į vandenį. Jei nebūtų tokio rūpesčio, tada šis kūnas išnyktų, dingtų. “Kadangi aš esu ne kūnas, aš iš viso nesirūpinsiu kūnu”. Tuo atveju “aš neturėsiu kūno daugiau kalbėti, ar ką nors daryti”. Kad išlaikytume kūną, būtinas tam tikras rūpinimasis. Ar aišku? Kai šio rūpinimosi atsiranda daugiau, nei reikia, tada tai tampa nesaugumu. Jei jo dar padaugėja, truputį daugiau, jis tampa paranoja. Tai tarsi druska. Jei druskos padaugėja, neįmanoma valgyti. Tu negali pateisinti neišmanymo šioje vietoje. “O! Tegu jis būna. Truputis neišmanymo gali būti. Na ir kas? Ne, ne... suplonink juos, sumažink jį, sumažink iki minimumo. Avidja, asmita, raga, dvėša ir abinivėša penkios klėšos arba penki vargo šaltiniai.
>><< Neišmanymas yra pagrindinė kančios priežastis <<Be meilės dvasinis kelas tampa sausu >>
(Tai yra žinių lapų serijos pagal Gurudev Šri Šri Ravi Šankaro Patanžali jogos sutrų komentarus dalis.)
