“Sati mule tadvipako jaty ayur bhogaha” (II Sutra 13)
sati = jei egzistuoja; mule = šaknis; tad = jos; vipako = brendimas; jati = kūnas, į kurį tu gimei; ajuhu = gyveninmo trukmė; bhogaha = patyrimas
““Jei egzituoja karmos šaknys, jos subręsta, ir jų padarinys yra kūnas, kuriame tu gimsti, ir karmos vaisiai yra patiriami per gyvenimą.”
Patanžali aiškina daugiau apie kilmę, kaip mes įgyjame savo gimimą. Džati reiškia kuriame kūne tu ateini, kur tu gimsti. Tu gimsti viščiuku, bezdžione, žmogumi vyru ar moterimi. Tavo gimimas yra apspręstas. Tavo gyvenimo ilgis yra nustatytas. Ką tu gausi savo gyvenime, tavo malonumai, vargai taip pat yra nulemti. Kodėl kas nors gimsta Etiopijoje ir kas nors kitas Šveicarijoje? Ar yra koks nors paaiškinimas?
Patanžali turi. Jis pateikia įžvalgą. Tai yra įprastai užduodamas klausimas: “kodėl tas ir tas gimė ten, o tas ir tas gimė kažkur kitur? Kodėl tas ir tas yra nelaimingas? Kodėl tas ir tas labai daug kenčia?” Tai yra didelis klausimas. Jokia logika negali pateikti supratimą ar paaiškinimą.
Jis sako, kad tai vyksta dėl tavo praeities karmų. Džatjaju bogo. Tai ateina pas tave skirtingomis formomis. Jei asmuo, miršta prisimindamas tik viščiuką, viščiuką ir viščiuką, jo sąmonėje, stipriausias įspūdis tuo laiku buvo apie viščiuką. Taigi jis ateina į naminių paukščių fermą. Jo proto įspūdžiai patalpina jį į tai.
Koks bebūtų stipriausias įspūdis prote, tai išlieka. Tai yra paprasta, labai paprasta. Tu išmėgink tai naktį. Vakare, vos prieš guldamas į lovą, tiesiog galvok. Galvok labai stipriai apie ką nors. Vos tik atsikelsi ryte, tai bus tavo pirma mintis. Ta pati mintis taip pat kils sapne. Jei tu praktikuosi tai, tarkim, du mėnesius, tris mėnesius, šešis mėnesius, tu įgausi tas savybes. Vos atsikeli, sakyk: “Aš turėčiau purtyti savo galvą kaip šuo”, ir tiesiog daryk tai. Per šešis mėnesiu tu pamatysi, kad tai bus nekontroliuojama. Tai taps beveik neįmanoma tau to nedaryti. Tai tampa šablonu tavyje, nes ta karma, tas įspūdis tapo labai stiprus. | Celebrate every Wednesday as Patanjali Day!Receive a fresh Patanjali knowledge sheet every
|
Sakai: “Aš turėčiau spirti koją kaip šuo”, arba iškišti liežuvį kaip šuo, ir per šešis mėnesius tai taps tokiu šablonu tavyje. Arba, jei tu vis stebi šunį, tai ateis į tavo protą visą laiką, vėl ir vėl, labiau ir labiau, ir kai tu mirsi, tavo protas, tavo sąmonė susitrauks į tokį kūno tipą. Paskutinės tavo gyvenimo dienos yra žymiai svarbesnės nei visas pats gyvenimas.
Kad tai pabrėžtų, Indijoje yra daug pasakojimų. Senas vyras miršta ir yra labai prisirišęs prie savo vaikų. Indijoje jie net savo vaikams duoda Dievo vardus. Yra pasakojimas apie karalių Adžamilą. Ar girdėjote tai? Adžamila buvo karalius. Jis buvo ateistu iki pat savo mirties. Jei būtų galėjęs, jis būtų buvęs ateistu net po savo mirties, bet tai buvo neįmanoma! Paskutinę akimirką, kai jis buvo benumirštantis, jis sušuko “Narajana Narajana”. Jo sūnaus vardas taip pat buvo Narajana, tuo pačiu metu, jis šaukė Viešpaties vardą Narajana, Narajana. Atrodo, kad Dievas pagalvojo, kad jis buvo kviečiamas, ir todėl Viešpats Narajana atėjo ir išvadavo jį. Tai pyra pasakojama. Adžamila pašaukė vardu per klaidą. Jis pavartojo Dievo vardą. Todėl jis išsilaisvino. Tai yra kraštutinis atvejis sakyti, kad paskutinio įspūdžio svoris yra didesnis už tai, ką žmogus daro visą savo gyvenimą.
Yra panaši istorija apie šventąjį, labai nušvitusį rišį, kuris sėdėjo ant upės kranto meditacijoje. Jis pamatė jauną elnią, elniuką potvynio vandenyje. Taigi jis įšoko į vandenį ir, kaip bet kuris kitas padarytų, išgelbėjo elnią ir aptvarstė jį. Elnias buvo susižeidęs koją. Jis rūpinosi elniu. Ir taip prisirišo prie jo, kad kai jis numirė, kitame gyvenime jis gimė elniu! Tai yra vienintelis atvejis, kur nušvitęs žmogus tapo gyvuliu.
Sakoma, kad beveik neįmanoma išlaisvintam žmogui sugrįžti į gyvūno kūną. Tai yra vienas iš neįmanomų dalykų. Šį pavyzdį Džadabharat cituoja visur, tik pasakyti tau, kad paskutinis įspūdis yra pats svarbiausias. Išminčius tapo elniu.
Tas pats, kai vaikai eina miegoti vakare, pažiūrėję siaubo filmą, sapnuoja košmarus. Jie verkia, šaukia ir daro visokiausius dalykus, ar ne? Kaip atsikratysi to?
“Te hlada paritapa falaha punja apunja hetutvat” (II Sutra 14)
te = jie; hlada = malonumas; paritapa = skausmas; phalaha = vaisiai; punja = dorybė; apunya = ydos; hetu = priežastis
“Jie suteikia tau malonumą ir skausmą kaip dorybių ir ydų vaisius.”
Šie įspūdžiai, kai jie yra geri, jie atneša tau daugiau džiaugsmo, daugiau laimės, ir jei įspūdžiai nėra geri, dėl jų tu kenti. Tai priklauso nuo nuopelnų ar trūkumų, kuriuos padarei. Jei padarei gerą karmą, ta gera karma susikaupia ir suteikia tau džiaugsmą.
Jei kas nors yra laimingas, taip yra todėl, kad jie padarė gerų karmų praeityje. Jei jie yra nelaimingi, tada jie praeityje padarė nelaimingų karmų. Taigi čia jis sujungia kiekvieną laimę ir kančią su veiksmu praeityje, su tavo karmos klodais.
Taigi meditacija yra išeitis iš viso to. Tu tik išplauni viską. Tada nieko nėra. Tu tampi toks kiauras ir tuščias, ir tu dainuoji ir šoki, ir visa kita. Suploninti visa tai, kas uždėta ant tikrojo aš. Tai yra labai brangu.
Kartais, kai sėdi, tau nusibosta. Nesvarbu. Tu tik degini senas nuobodumo sėklas. Jei tu nemėgsti nuobodumo, tada nuobodumas niekada nepaliks tavęs.Jei tau nuobodu būti su savimi, tada koks nuobodus tu esi kažkam kitam? Todėl, net jei nuobodu, nieko tokio! Žinok, kad tai yra tapas, tai yra tavo karma. Nuobodulys mažėja. Tiesiog priimk tai: “Noriai aš tai padarysiu. Aš tai padarysiu. Pažiūrėsiu. Kaip kas nors gali mane atgrasinti?” Priimk iššūkį. Tu dažnai prisiimi iššūkius. Dabar prisiimk iššūkį ir sakyk: “Leiskite man pamatyti tai.” Tai yra būdas įveikti savo nuobodulį. Uždek savyje iššūkį, kad “Aš tai padarysiu. Taip. Iššūkis!” Visa tai gali padėti tau.
>><< Ką sėsi, tą pjausi <<Tavo penki vargo šaltiniai >>
(This is part of a series of knowledge sheets based on Gurudev Sri Sri Ravi Shankar's commentaries on Patanjali Yoga Sutras.)
